tekstai.lt

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Eilėraščiai

Tautvyda Marcinkevičiūtė. Vilmos Fioklos Kiurės nuotrauka
Tautvyda Marcinkevičiūtė. Vilmos Fioklos Kiurės nuotrauka

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

       Kur

 

kur tavo plaukai mylimasis

kur tavo plaukai kur tavo akys

kur buvo tavo akys

kai įsimylėjai mane kur tavo

                                     akys

kur jos dabar

ne tos ten buvo

                     ne tos

kur tavo stotingas liemuo

                     kur tavo bicepsai

kur tavo kultūristo krūtinė

                     ji dabar veikiau kultūringa

nei kultūristiška

ji nenori nei ristis nei peštis

nei muštis

                     nes to jai neleidžia

                            vienas

                     dar neišrautas

visažinančio senio auksinis plaukelis

kur tavo vešli ševeliūra

trijų auksinių plaukų sūkurys

kur tavo aukso gysla

efektinga kombinacija

kuri siūbavo kaip javų laukas

nes tu visur buvai laukiamas

bet laikas nelaukia

kur tavo d’antys mylimasis

tu tikriausiai išbarstei juos

dvikovoje su Dantesu ir Dantonas

tau leido mėgautis laisve

kaip voverei triauškiančiai riešutus

kur tavo d’antys neužšąlančiame

tvenkinyje Rugiuose prie bedugnės

kur tavo d’antys

kur tu mylimasis

lyg ne šiame pasaulyje

paniręs į save

per skaudus buvo tau šis

                                       pasaulis

ir tu susikūrei savąjį

kuriame nežinau

ar man yra vietos

veto

sakai mylimasis

įžengti ten kur tu be kaukės

kauki iš liūdesio

nes Gyvenimas vargu ar yra

ginamasis

kai ne tu prokuroras

deja

jis tik oras

pro kur

tam iš kurio atimta

bus duota daugiausia

 

2012 02 21

 

 

       2Rys

 

Durys nėra nei saugas,

                   nei slaugas,

bet namiškius reikia slaugyti,

                  kai durų nėra.

Nesaugumo būsena: lyg ką tik išėjus iš saugumo pastato

                   su siuvama byla „2Rys“;

nereikia stumti dūros, nes durų nėra.

Lapės, barsukai turi savo olas,

kuriose gali pasislėpti,

                   o tavo namų durų nėra.

Niekur nepasislėpsi.

Toks niekingas su savo šeimos mantele

lyg KK2 laidoje.

Ką ten laida?!

Nes gal už šio pasaulio taip pat

                   nėra durų,

nes, pagalvojus apie kitą,

apima toks pat nesaugumo jausmas

                   kaip namie,

                   kai durų nėra.

Gyvenant visų akyse,

kai jau niekas tavęs net nemato,

                   nes durų nėra.

                         Nėra.

                   2Rų nėra.

 

2011 01 07

 

 

       Vaistai nuo vienatvės

 

Ji nepatikėjo savo akimis. Brandaus

Amžiaus vaistininkė sudaužytu ne kaip

Porcelianas, bet kaip dideliu greičiu

Lėkęs automobilis veidu stovėjo kitapus

                                   Prekystalio

Ir pardavinėjo vaistus nuo vienatvės.

Žiūrėti tiesiai buvo negražu, atrodė,

Kad tiesus žvilgsnis galėjo nutraukti

Vargšės moters tvarsčius,

Ne mėlynių, bet girtuoklių spalva patamsinti veidą

Ir ligi kraujo nubraukti šašus. Jai labai patiko

Ši artimiausios vaistinės valdovė –

Maloni kaip Malonė, kasdien keičiamu chalatu

Ir reklamine sveikata.

Ir kokia didžiulė prie jos driekėsi eilė!

Kiekviena pirkėja prašydavo kitokių vaistų nuo

                                   Vienatvės,

Sumurmėdama savo lotynišką pavadinimą,

Bet mėnuliškas šešėlis ir pasala Termopiluos

Grąžindavo jiems tikrąjį vardą.

Kartais vaistininkė peržengdavo barjerą,

Jeigu jos paprašydavo kokiu nors ypatingu

Pavadinimu papildų, kurie buvo išdėlioti

Vaistinės viduryje. Medias mediocritas! Hipokrito

Žvilgsniu, vaistininkė buvo labai drąsi ir ištikima

Hipokrato priesaikai, bet kas galėjo papildyti vienatvę?

Kai atėjo jos eilė pirkti, ji maloniai pasisveikino, bet

Tada turėjo pažvelgti vaistininkei tiesiai į akis

Ir kartu išgyventi šimtą metų vienatvės.

 

2011 10 15

 

 

       Maironio mirtis

 

Moteris tai buvo su šydu nuleistu

Pas poetą juodą naktį įkaukšėjus

Nieko keisto nieko keisto nieko keisto

Kad negąsdino Maironio žingsniai tie jos

Jam ligoninėje terūpėjo viena

Kaip suderinti dvasiškį ir poetą

Ne dėl lašelinės įbestos į veną

Jaudinosi jis dėl posmo nesudėto

Ir tada kai varpas katedros didysis

Priminė kas pasauliečių tarpe dėsis

Kai jie sužinos kad nebėra Maironio

Tapo Poeta didesnis už didesnį

Ir vienintelis jam tinka dėsnis

Kad jis amžiams grįžo iš kelionės

 

2012 06 29

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr. 12