tekstai.lt

„Varpams“ užprogramuota jaunystė

b_319_200_16777215_0___images_stories_metai_2013_Rasyt-klub.pngKvietime į balandžio 24 d. Rašytojų klube įvyksiantį „Varpų“ vakarą nebuvo pažymėta, kad tai neeilinės literatūros almanacho sutiktuvės. Nusikelti į tolimus 1943-iuosius paragino „Varpų“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius, padėkojęs susitikimą pradėjusiems pianistei Virginijai Daugirdienei ir solistui Juozui Malikoniui. Gausiai susirinkusių dėmesiui buvo pasiūlyta trumpa ištrauka iš Kazio Jankausko knygos „Ne pirmas kartas“. L. Peleckis- Kaktavičius parinko eilutes apie nuotaiką, lydėjusią pirmojo „Varpų“ numerio pasirodymą prieš septyniasdešimt metų.

Tuo ekskursas į praeitį ir baigėsi. Prieš pakviesdamas žodį tarti kolegas, kurie jau turėjo galimybę susipažinti su jubiliejiniu „Varpų“ numeriu, redaktorius paprašė tylos minute pagerbti tris autorius – Liūnę Sutemą, Mykolą Sluckį, Stasį Stacevičių, kurie nesulaukė naujausio almanacho pasirodymo. Taip sutapo, kad „Varpai“ išspausdino paskutinius jų kūrinius.

Šiuos „Varpus“ aptarė rašytojai Donaldas Kajokas, Viktoras Rudžianskas, Renata Šerelytė, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Vytautas Martinkus pažymėjo: „Nors „Varpai“ jau septyniasdešimtmečiai, džiaugiuosi, kad jie neįskilę, kad skamba. Visi tekstai įdomūs. Teksto žavesys šįkart buvo mano skaitymo kriterijus.“ Rašytojas atkreipė dėmesį į pasikalbėjimą su Jonu Juškaičiu, kuriame tiek daug subtilios medžiagos ir apie bendrą gyvenimą su Danute Žilaityte, ir apie literatūrą, kad norisi vis prie to teksto grįžti. Išskirdamas dar keletą publikacijų – S. Stacevičiaus esė, Vlado Braziūno eiles, debiutantų kūrybą, V. Martinkus reziumavo, kad kiekvienas tekstas yra savitas ir įdomus: „Čia jaunystė kaip ir užprogramuota.“

metai_2013_5-6.pngVakaro moderatorius Viktorijos Daujotytės paprašė nors trumpai aptarti naujausią M. Sluckio romaną „Sandėris“, išspausdintą almanache. Profesorė pažymėjo, kad tai gražus, įdomus romanas, artimas „Adomo obuoliui“. Ir „Varpams“ šįkart skyrė daug pagiriamųjų žodžių: „Varpai“, taip nuosekliai eidami, atpratino mane ko nors pageidauti. Neturiu nei kokių priekaištų, nei didelių norų, tiesiog ramiai galiu pasidžiaugti tuo, kas yra. Visada atrandu tekstų, kurie įdomūs ir naudingi, reikalingi. Laikau svarbiu dalyku, kad „Varpai“ yra atsigręžę į Šiaulius, į savo krašto istoriją.“

Petras Bražėnas prisipažino almanachą visada pradedąs skaityti nuo pokalbių, nes tai – „Varpų“ mėgstamas žanras, be to, redaktorius atrenka tokius pašnekovus, kurie verti, kad mes juos išgirstume. „Ir antras dalykas: Leoną laikau vienu iš energingiausių ir nuosekliausių tų pokalbių organizatorių, rimčiausiai besiruošiantį, neeilinį šnekintoją. Sunkiai atsiminčiau kokį nors pokalbį kitame spaudos leidinyje, kur būtų tiek istorinio, kultūrinio konteksto, žmonių tarpusavio ryšių, galų gale, pačios asmenybės.“ Raimondas Kašauskas „Varpus“ apibūdino, kaip visa apimantį, įvairų leidinį, kuris atveria literatūrinio gyvenimo skerspjūvį. Prisiminė pažintį su K. Jankausku, pirmuoju almanacho redaktorium.

2013 m. literatūrinės „Varpų“ premijos laureatu tituluotas prozininkas Vladas Kalvaitis už almanache išspausdintas naujas noveles. Jam įteiktas diplomas, spalvotas televizorius, UAB „Sabalin“ batai ir UAB „Rūta“ saldumynų rinkinys. Laureatas prisiminė 1943-iuosius, kai pirmąjį „Varpų“ numerį į jo gimtus namus Radviliškyje iš Šiaulių atvežė būsimas teatro režisierius Aleksas Puzanauskas. „Varpų“ prizininkais paskelbti R. Kašauskas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė ir debiutantas Saulius Vasiliauskas.

 

Petras Šiaulys