tekstai.lt

Atodangos: nuo latvių romanų serijos iki „Ispaniškosios tragedijos“

Virselis-10.png„Mes. Latvija, XX amžius“. Latvijos valstybinis kultūros kapitalo fondas įgyvendina tikslinę programą „Nacionalinės tapatybės skatinimas“. Didžioji dalis literatūros srities finansavimo (40 tūkstančių latų) bus skirta romanų serijai „Mes. Latvija, XX amžius“. Jau paskelbta trylika šio kūrybinio projekto dalyvių – rašytojai O. Zebris, G. Berelis, P. Bankovskis, P. Pūrītis, G. Repše, M. Bērzinis,. Abele, N. Ikstena, D. Rukšāne-Ščipčinska, A. Manfelde, K. Ulberga, L. Kota ir A. Jundze. Šių autorių kūrinius planuojama išleisti iki 2016 metų.

Projekto idėjos autorė – rašytoja ir menotyrininkė Gundega Repše, kuri 2011 m. parengė dvylikos latvių moterų rašytojų apsakymų rinkinį „Mes. XX amžius“. Pasak G. Repšes, ši romanų serija būtų savitas protesto gestas, apsaugantis istoriją nuo užmaršties, sąmoningos degradacijos, įvairiausių istorinių politinių draudimų.

J. Baltvilko premijos laureatai. Liepos 24-ąją, per latvių poeto Janio Baltvilko (1944– 2003) gimimo dieną, J. Baltvilko premijos vertinimo komisija paskelbė laureatų vardus. Vaikų literatūros srityje apdovanojimą pelnė prozininkas Juris Zvirgzdinis už literatūrinių pasakų knygas.

Tarptautinės Baltijos jūros regiono J. Baltvilko vaikų literatūros ir knygos meno premijos laureatais tapo estų rašytojas Andrus Kivirähkas ir jo apsakymų knygos vertėjas į latvių kalbą Guntaras Guodinis.

Unikalus rankraštis. Johno Rylandso bibliotekoje Mančesteryje rastas unikalus Renesanso epochos rankraštis – Giovannio Boccaccio kūrinio „De Casibus Virorum Illustrium“ 1400 metų vertimas į prancūzų kalbą „Apie prakilnių vyrų ir damų likimus“. Vertė Laurent’as de Premierfait (Loranas de Premjefe (1380– 1418). Šiame didaktiniame kūrinyje italų rašytojas surinko penkiasdešimt šešių istorinių veikėjų ir mitologinių personažų biografijas, aprašė jų iškilimo ir nuopuolio istorijas.

Šis rankraščio radimas sutapo su „Dekamerono“ autoriaus 700-osiomis gimimo metinėmis.

H. Pinteris ir T. Stoppardas. Šių metų H. Pinterio premijos, kurią skiria anglų PEN centras už nuopelnus literatūrai, laureatu paskelbtas britų rašytojas Tomas Stoppardas (g. 1937 m.). Dar iki premijos skyrimo jis buvo pareiškęs, kad būtent H. Pinterio dramaturgija jam buvusi „viena iš priežasčių, pastūmėjusių rašyti pjeses“.

Ši premija įsteigta 2009 m. Haroldo Pinterio, 2005 m. Nobelio literatūros premijos laureato, garbei.

T. Stoppardas yra žinomų pjesių „Arkadija“, „Rozenkrancas ir Gildenšternas mirė“, draminės trilogijos „Utopijos krantas“ ir daugelio kitų kūrinių autorius. Jo scenarijus filmui „Įsimylėjęs Šekspyras“ 1998 m. įvertintas „Oskaro“ apdovanojimu.

Che Guevara „Pasaulio atmintyje“. 431 revoliucionieriaus Che Guevaros rankraštis ir dokumentai, skirti jo gyvenimui ir kūrybai, įtraukti į UNESCO dokumentinio palikimo programos „Pasaulio atmintis“ rejestrą. Sąraše daugiau nei tūkstantis pavadinimų, tarp jų ir „Bolivijos dienoraštis“.

1992 m. įkurta UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ skirta apsaugoti pasaulinį dokumentų paveldą.

Vėl „Ispaniškoji tragedija“. Skandalingosios Thomaso Kydo (1558–1594) pjesės „Ispaniškoji tragedija“ fragmentų autorius yra W. Shakespeare’as, tvirtina Teksaso universiteto profesorius Douglas Brusteris. Užsienio spaudoje pranešama, kad šis amerikiečių šekspyrologas palygino išlikusios W. Shakespeare’o pjesės, skirtos Henriko VIII laikų humanistui Thomui More’ui, rankraščio fragmentus su spausdintos „Ispaniškosios tragedijos“ versijos kalba ir rado keliasdešimt bendrybių.

„Tai nėra absoliutus įrodymas, bet esame arti tikslo“, – teigia Nevados universiteto prof. Erikas Rasmusenas.

Netektys. Nicoje (Prancūzija), sulaukęs 83 metų, mirė lenkų rašytojas ir dramaturgas Sławomiras Mrożekas, kuriam pasaulinę šlovę 1964 m. atnešė drama „Tango“.

74-aisiais gyvenimo metais anapilin išėjo Airijos rašytojas, 1995 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Seamusas Heaney’is, praturtinęs šiuolaikinę lyriką trylika poezijos rinkinių. 2002-aisiais S. Heaney’is lankėsi Vilniuje ir dalyvavo Poezijos pavasaryje – tais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvikalbę poeto eilėraščių rinktinę „Kasanti plunksna“ (vertė K. Platelis).

Latvija atsisveikino su dviem iškiliais kūrėjais – poetu ir publicistu Imantu Auziniu (1937–2013), išleidusiu per tris dešimtis poezijos rinkinių, ir prozininku Vladimiru Kaijaku (1930–2013), kurio apysaka „Brigitos stebuklas“ ir romanas „Direktoriaus uola“ tapo lietuviškąja verstinės literatūros dalimi.

Parengė Arvydas Valionis