tekstai.lt

Eugeniusz Tkaczyszyn-Dycki. Eilėraščiai. Vertė Vytas Dekšnys

fot. Patryk Lewandowski
fot. Patryk Lewandowski

Eugeniuszas Tkaczyszynas-Dyckis (g. 1962) – lenkų poetas, publicistas, Liublino M. Skłodowskos-Curie universitete baigė lenkų kalbos ir literatūros studijas, gyvena Varšuvoje. Vienuolikos poezijos rinkinių autorius. Poezijai būdingas savitas santykis su tradicija (ypač metafizine baroko poezija), meistriška forma pateikiami drastiški motyvai – ligos, mirties, seksualumo, kasdienio gyvenimo; virtuoziškai žaidžiama žodžių semantika. Publikuojami eilėraščiai versti iš rinkinio „Toli nuo čia palikau savo buvusį ir nebuvusį kūną"..


 

 

tikriausiai jos plaukai po chemoterapijos
jau rytoj ataugs ir vėl
Saksų sode papasakosiu jai
apie save kad apsiverktų

 

kai baigsime maitinti voveres
papasakosiu apie save apie riešutėlį
griekelį kurį slepiame sielos
dugne net jei nuo pasaulio

 

nieko kito neslėptume eidami jam
priešpriešiais asfaltuota alėja „visur
tuščia ir plyna tik lapkritis pritvinkęs
mėšlinų pramogų" vis dėlto nesijaučiu

 

irgi kaltas iki pasimatymo mano brangiausia

 

*

„visur tuščia ir plyna tik lapkritis pritvinkęs
mėšlinų pramogų vis per mane"
nėra čia man ką veikti atvažiuosiu kitą
kartą ir kai baigsime maitinti voveres

 

papasakosiu jai apie save ir apie riešutėlį
griekelį kuris yra bet skirtas ne išsinešti
tikriausiai jos plaukai po chemoterapijos
jau rytoj ataugs jei tai tiesa

 

žvaigždės atiduos jai savo segtukus
sages tamsias kasas ir kokardą
išpins berniukas niekada
ir niekam nemelavęs žvaigždės atiduos tamsias

 

kasas mano mirusiai mergaitei

 

*

ruduo jau Viešpatie toli nuo čia
palikau savo buvusį ir nebuvusį
kūną kurį dar regiu
pravėręs vienus po kitų vartelius

 

nes niekada negana prisiminimų nuotraukų
neduok Dieve kam nors regėti
buvusius ir nebuvusius kūnus kuriuose
tikiuosi įžiūrėti tave angeliuk

 

prie pirmosios šventos komunijos slenksčio
kurios prieiti turiu teisę
nes esu pajėgus nusidėti
todėl pasirink mano velniuk lytį

 

 

*

todėl pasirink mano velniuk rūšį
perversijos aktyviõs pasyviõs ir neklausk
sielos buveinės nei malonumų
lindynės kurios nerasi masažo

 

salone verčiau klausk apie mane ir mano sėdynę
nes tik mano sėdėjimo taškas
gali atvesti tave į išganymo tašką
be to svarbus ne tik mano sėdėjimo

 

išganymo taškas bet ir kulminacijos taškas
visa tai kartu sudėta laiduoja mums buvimą

 

*

Liublino viešuosiuose namuose savo draugų
kurie kartu ir mano nedraugai
apsistosiu vėl tikras štai suradęs praeitį
ir jos raktas pasiliks mano rankose

 

kad surankiočiau praslinkusius paveikslus:
berniuką skaitantį paryžiškę Kultura
ir dar mano bejėgiškumas prikaustyti jį
prie uždraustų žodžių kurių paskubomis

 

ieškau savyje ne paryžiškėje Kultura
bet savyje nors tikrovė leidžia mums
staiga prisiliesti prie to kas yra
Trybuna Ludu gegužės 1 d. numeryje

 

 

*

kad vis užsidarau kieme
patekėjus mėnuliui tai ne kas
kita kaip būtinybė išgerti
su lietumi su vėju įsivėlusiu

 

nuo tada kai jam nepavyko pelnyti meilę saulelės
labai taip be galo linkusios įsimylėti ir įsivelti
bet jis vis dar geriausias mūsų
bičas ar bent jau Dyciaus bičas

 

išvartė visus dėl savęs sunerimusius
medžius ir man trenkė per dantis per patenkintą
savimi rausvą marmūzę kad tik
neplepėčiau apie Dycių nebent labai prispirtų

 

*

neryk baltų miltelių
kaip mūsų motina vėliau
išvėmusi ne vieno eilėraščio
turinį niekas nežino ką

 

ir kiek nors tikriausiai per tai
apsirgo gálva
o gal tai per mane šiek tiek apmažo pasaulio
šviesos kai tūnojau prie pšemyšlio

 

gal tai aš išvėmiau visą idilišką
vaikystę kad prieš jos valią prikaupčiau
savyje gyvenimo smalsumo palikti vietos

 

naujam eilėraščiui pabaigti reikalus su įkvėptu kūnu

 

savo paties

 

*

neryk baltų miltelių
kaip mūsų motina vėliau mano
vardu išvėmusi ne vieno
eilėraščio turinį tačiau nuo tada

 

kai jai įgriso judėti per miegus
dvilinka kamuodavosi priešais pradvisusį
sapno veidrodį virš klozeto
iš kurio liejosi viskas iškart kas praėję

 

ir kas dar bus ir žeidė ją kažkieno žvilgsniai
tikriausiai per tai apsirgo gálva
tačiau net tada naudojausi jos sumanymais
nė vienas negimsta poetu be skausmo

 

Linkime jums malonios kelionės

išvykai iš miesto kuriame manęs nėra
ir nebus nors atrodo veikiai ims lyti
nes visai čia nelankau Dyckių kapų
čia tiek daug kapinių

 

Brodno ir Povonzkų bet nė vienose nėra
manęs ir nebus nepaisant optimistiškos
orų prognozės išvykai vos prieš keturias
dienas iš daugybės begalės kapinių miesto

 

nors kaip tik šiandien atrodo artėja iš vienos pusės
lietus o iš kitos toliau numatoma pasaulio
pirmenybių transliacija iki pasimatymo
mano brangiausia malonios kelionės

 

Versta iš:

Eugeniusz Tkaczyszyn-Dycki. Daleko stąd zostawiłem swoje dawne i niedawne ciało. Kraków: Zielona Sowa, 2003

2013_12_metai_.jpg