tekstai.lt

Simonas Bernotas. Eilėraščiai

 

Zenono Baltrušio nuotr.
Zenono Baltrušio nuotr.

 

Simonas Bernotas gimė Kaune 1993 m. Baigė Vilniaus „Sietuvos“ vidurinę mokyklą. Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja lietuvių filologiją ir ispanų kalbą. Eilėraščiai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, „Poezijos pavasario“ ir „Slinkčių“ almanachuose.

 

 

Porcelianas

 

Aš sapnas trunkantis dvidešimt metų ir tebesitęsiantis

Mauzoliejuje kuriame aliejai smilkalai ir žvakės

Apšviečiančios storus sapnininkus tuščiais lapais

Netoliese dviratis švelniai glostantis šalto mūro sieną

Įsirėžiantis iš prancūziško filmo tiesiai į raudonmedžio

Duris nudažantis jas dar kruviniau pravėrus

Į viziją letargą pasiekus

Lubas kurios yra košmaras arba skonio reikalas

Paveikslai stebintys mus tamsios nemigos metas

Maras užkrečiantis leidžiantis

Pasveikti akimirkai atmerkti akis sutinusias

Nuo švento įmigio

 

 

Avinėlių tylėjimas

 

Mirusioj erdvėj vyksta pokalbiai

Pravertos lūpos švelniai išberia po raidę

Po atsidūsėjimą po o

Žmogiška tiesiog labai žmogiška

Kepenys su fava pupelėmis ir puikiu chianti

Kraujas krešantis po oda

Sukūniškėjęs

Tokia vakarienė

Toks apdujimas eilinį kartą nesugebant sumerkti

Akių sumerkti nakties atšvaitų kurie vis labiau

Spindi vis labiau trykšta ir liejas pro langus

Jau girdžiu ateinant jau girdžiu juos ateinant

Jie tai piemenys paklydėliai nuo savo bandos

Jie atsitempia į šią mirusią erdvę po lašą gyvybės

Lašą taip greit ištirpstantį nuo radiatorių karščio taip tikėtai

Įsimaišantį į svylančios vilnos pelėsio prakaito dvoką

Čia savęs neatradę išeina blaškos laipioja sienom kol galop

Juos išgano naktis

 

 

Vabzdžiai

 

Pirmiausia švelnus dūzgenimas

Malonus širdžiai ir ausiai

Kiek vėliau judresnis ūžimas

Užimantis visą erdvę laiką ir kūną

Ištisas spiečius tirada kosmosas

Su vis nauju jonvabaliu įsižiebiančiu

Nesprogstantis nenunykstantis tobulas

Besiplečiantis į savo naivią begalybę

Nutūpiantis aštriai geluonimi brūkšteldamas

Palengva nusėdantis į odą

Paraudimais išbėrimais

Vis giliau ir giliau įsiskverbiantis

Galiausiai tyras drugelių plazdenimas pilve

 

 

Žudymas

 

rausvi pavakario debesys smaugimo žymės ant tavo kaklo

mėlyno kraujo safyrai aristokratų dukryčių anūkyčių lėlyčių velaskeso

vaizdiniuos glūdinčių šitiek elegancijos šiek tiek gracijos

ir tu jau mirusi muziejaus seniena baltame kapinyne

nunuodyta nuobodžiu isterija virpančios bobulės rankos nuspaudžia

gaiduką atšauna kakariekū iš karvės tešmens trykštant kraujo putai magija

išsiskaido tu nebe fėja

vilkolakiai sulenda į savo lakius urvus tu nebe fėja vilktakiai suteka

atgal tu nebe fėja raganos suparalyžiuotos krenta nuo šluotų etatinėmis

alėjų šlavėjomis kurios susiraukusios įtariai stebi praeinant

rudenį metų metus iki pensijos iki neatrasto laiko iki užgniaužto

sudie matai juk geriau mirtum čia ir dabar tu nebe

 

 

Aikštingos

 

Urzgiančios kandančios ten kur skaudžiausia

Laižančios kojas nedrąsiai vizginančios uodegas

Sulojančios inkščiančios maldaujamu žvilgsniu

Perveriančios žaismingos kiek padykusios

Neišauklėtos neišdresiruojamos bet

Tvarkingai sušukuotos nemėgstančios pavadėlių

Mėgstančios ilgus pasivaikščiojimus uostančios

Uodžiančios pasigvelbiančios tai kas brangiausia

Ir užkasančios pribėgančios šuoliuojančios

Iškišusios liežuvį ausis pastačiusios

Įdėmiai besiklausančios baikščios

Aistringai atsisveikinančios bučiuojančios

Bučiuojančios bučiuojančios

Dabar visos kalės primins man tave

 

 

Apie mažąjį princą

 

aš labai spalvotas varpelis

skiriantis dvi visatas

jį pačiumpantys išgirsta spalvą

dieviškąją likimo (įterpkite žodį kuris atspindėtų jūsų religiją)

jei niekuo netikite jūs išgirstat spalvą

nieko tokią spalvingą kad apsiašarojat

dideliais pasauliais didelėm didelėm jūrom

dideliais dideliais vandenynais

tuose pasauliuose apsigyvena

lapės gudrios laputės kurias galite

prisijaukinti arba sumedžioti

priklausomai nuo to ar esate kaubojus

ar indėnas ar mažasis princas

galit prisijaukinti ir mažąjį

princą jei esate pats mažiausias

karalius už devynių marių vandenynų

ašarų dėl nieko arba baobabas po

kuriuo kiekvieną rytą princas atlieka

karališkus reikalus po kuriuo sudygsta

rožė ir suskamba visų visatų pavasariais

aš varpelis

skambantis garsiau už kosmoso ašaras

bet tyliau nei vienos rožės žydėjimas

 

 

Peizažų mirtys

 

Avietinės spalvos eglutės susigūžia

Nukrečia spyglius kankorėžius pasidabruotus

Dirbtiniu sniegeliu girlianda sutrūkinėja

 

Drobė įgauna rėmus įkalintas

Malevičiaus kvadratas-skveras

Įkalintas

Esu kvadratas nutrinamas žvilgsniu

Galerijos lankytojo

 

Itališkas cappucino su migdoline bandele

Prancūziškas pusiau saldus

Ispaniškas

Švelnaus tono balkone po truputį

Po trupinį išnyksta

 

Autobusai automobiliai autostrada

Kamštis neatkimštas

O tu dar neapsvaigus

Klampus dūmas išpūstas

Apgaubia urbanistiką

Naikina detales

 

2014_1_metai_.png