tekstai.lt

Vladas Baltuškevičius. Eilėraščiai

Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo

 

*

aš turiu

ko man nereikia

ko man

reikia

neturiu

aš žūstu

sakytum

nuo nežmogiškų

žvėrių

 

elektriniai

kirminai –

graužė graužė...

ar užgrauš? –

myli sesę

mirtinai...

kas brolalį

kas nušaus?

 

jei nušautų –

nepadvėsiu

kaip šuva koks

patvory

kiek medaus!

o kiek skanėsių!

valdo

Lietuvą stori

ir ploni

ir šakaliukai

tv

žiurkės

ir tranai

„ucha!“

bobos ir diedukai

„ucha“

nai

nai nai

 

ne

negreitai

aš numirsiu:

ponulius

ir paneles

ditirambais

girsiu

girsiu…

leskit leskit

raideles…

 

šitoks

šitoks

aukso

rojus

kuriame

eiles

kuriu

varnalėšoms

iškerojus

šnipštą

šnipštą

teturiu…

 

2011 08 24

 

*

 

Debesis

aikštę

žioja

slidžios

žaibų

gyvatės

į namus

klumpančiom

kojom

bėga

žmonės...

 

varstys

langus

užvarstys

ką ne ką

guolis

gundys

srus žemiškai

karštos

sekundės

 

arkikatedros

nišose

Mozė

Mozės

šventieji

 

debesis

ugnį

iškosėjęs

lieja

lietų

lieja

 

 

Duonai

 

Duona, kasdiene duona,

tu kūnaskraujas

darbo skruzdėlių

ir joms vienoms

turėtum priklausyt.

Bet ne.

Ne joms vienoms.

Yra dėlių.

 

Nuodais,

baisiais nuodais

pavirski, kasdiene,

ir žudyk

kiekvieną,

kuris, tavęs nevertas,

niekina tave,

vadindamas

šventa.

 

Kapsukas, 1957

 

 

*

 

gal

ieškojimų

kančios

beprasmės

gal

ratu

absurdiškai

ritamės

vienatvę

žvaigždžių

vienišesnės

skrieja

mintys

ledinėm

orbitomis

 

         mintys

         trupina

         ledą

         lyg stiklą

         ašmenim

         spindulingais

         krūpčioja

         skverbias

         veržias

         į tikslą

        realių

         realiausią

         iliuziją

 

mintys

klykia

lyg dvasios

benamės

intonacijom

mirtino

kliedesio

kad mes

prasmės

beprasmiškos

žemės

amžiais

stovinčios

amžiais

riedančios

 

mintys

perrėkia

tylinčią

tylą

ir besielį

robotų

gergždesį

 

už orbitų

orbitos

 

kas vilias

vylių

vyliais

iš vylių

veržiasi

per vylius

į vylius

ir jų

karstuose

miršta

tas

juos

daužydamas

kyla

 

šukės

dūžtančias

laimes

atneš

ir nedūžtančią

neregėtą

sapne

laimę

amžiną

jaučiu

ašen

nes

žiūri

man

į akis

 

Azrailas

 

1961 10 01

 

*

 

„kils

pasaulinis

karas“, –

taria

juodukams

vikaras

vikarui

atitaria

aras:

„ne,

nekils...“

...kristališkai

švarios

marios...

išsimaudo

vikaras

išsimaudo

kariūnas

aras

juodukai

irgi

švarūs...

...arklius

balnoja...

prunkščia

vikaro

kumelė

širmoji

ištikimoji:

„tai tik

manevrai...“

 

Kaune

kunigaikščių

menėje

akcijai

„vėtra“

rengiasi

tautininkais

Afanasijus

Vėtra...

 

2012 07 12

 

*

 

nemigos

poakių

tamsis

erdvės

besaulės

tamsu

mėlynas

mėnesis

amsi

pėdsekio

šunio

balsu

 

spazmai

konvulsijos

tampo

be priežasties

ilgai

kraujo

juodžiausieji

trombai

aukščiai

ir gelmės

antai

dega

žiežirbom

spraga

ledo

vaiskumo

skalda

aldinti

kaldinti

spragą

dar

tebetrokšti

ir dar

 

mėlyni

mėnesiai

vėlūs

amsi

priminę

šunis

kaitrai

ledinei

išgėlus

gintaro

kaulai

nyks

nyks

 

2014_1_metai_.png