tekstai.lt

Atodangos: nuo britų metų knygos iki „Mano kovos“

Geriausia britų metų knyga. Pagal britų premijos British National Book Award versiją geriausia 2013 metų knyga pripažintas Neilo Gaimano romanas „Vandenynas kelio gale“ („The Ocean at the End of the Lane“). Skaitytojai atviru balsavimu internete pasirinko šią knygą iš dešimties nominuotų kūrinių. N. Geimanas nugalėjo ir kategorijoje „Geriausia metų garso knyga“ – romano garso versiją įrašė pats autorius. 2012 m. ši premija buvo skirta E. L. James už erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.

Rusų Bukeris. 2013 metų Rusų Bukeris atiteko Andrejui Volosui už istorinį romaną „Grįžimas į Pandžrudą“. Tai kūrinys apie persų klasikinės poezijos pradininką, X a. tadžikų poetą Rudaki. Laureatui skirta pusantro milijono rublių premija.

G. Grassas neberašys romanų. Günteris Grassas jau nebe pirmas Nobelio premijos laureatas, pranešąs, kad neberašys romanų. Leidiniui „Passauer Neue Presse“ aštuoniasdešimt šešerių metų rašytojas prisipažino, kad sveikata nebeleidžia bent keletą metų rinkti medžiagos naujai knygai. Dabar prozininkas savo laiką skiria piešimui ir tapybai. Pasak jo, šis „kūrybinis aktyvumas padeda gimti kai kuriems tekstams“. Tai leidžia tvirtinti, kad G. Grassas nesirengia visiškai mesti literatūros. Paskutinis G. Grasso romanas „Grimų žodžiai“ išleistas 2010 metais.

Pastarąjį dešimtmetį šį rašytoją lydi skandalai ir arši kritika. Taip nutiko su autobiografija „Svogūno lupimas“ (2006), kai jis žvilgterėjo į savo praeitį. 2012 m. kai kurie Europos laikraščiai paskelbė jo eilėraštį „Kas turi būti pasakyta“, aštriai kritikuojantį Izraelio politiką Irano atžvilgiu; Izraelį rašytojas pavadino „trapaus pasaulio pažeidėju“. Po šios publikacijos Izraelis uždraudė Nobelio literatūros premijos laureatui įvažiuoti į šalį, o politikai apkaltino rašytoją antisemitizmu.

„Mano kova“ internete. Britų dienraštis „Daily Telegraph“ rašo, kad skandalingoji Adolfo Hitlerio knyga „Mano kova“ („Mein Kampf“) turi didžiulę paklausą internetinėje parduotuvėje Amazon.com. Amerikiečių rašytojas Chrisas Faraone apie šią elektroninę versiją skelbia tokią nuomonę: „Žmonės, ko gero, nenori parsinešti šios knygos namo arba padėti jos į knygų lentyną savo kambaryje, ką jau kalbėti apie tai, kad juos pastebėtų ją skaitančius metro; iš šimtų tinklalapio vartotojų komentarų aišku, kad skaitytojams patinka elektroniniai egzemplioriai, kuriuos galima ramiai perskaityti, o tada permesti į bylą arba ištrinti.“ Amazon.com neatskleidžia, kiek parduota šios knygos elektroninių kopijų. 1925– 1926 m. išleistas A. Hitlerio veikalas paplito 10 milijonų egzempliorių ir autoriui atnešė maždaug 152 milijonų dolerių honorarą.

2015 m. gruodžio 31 d. baigsis galioti šios knygos autorinės ir leidybos teisės, priklausančios Bavarijos žemei. Tuomet Miuncheno institutas IZF planuoja publikuoti „Mano kovą“ su detaliais moksliniais komentarais. Šis projektas kelia švietėjiškus tikslus: kuo labiau tokia knyga įslaptinama, tuo didesnė jos įtaka ir kuriami nauji mitai.

Parengė Arvydas Valionis

2014-nr-2.jpg