Britų Metų knyga. Kasmet nuo 1971 m. Didžiosios Britanijos ir Airijos rašytojams skiriama „Costa“ premija. Ji turi penkias nominacijas: geriausias romanas, geriausia biografija, geriausia poezijos knyga, geriausia vaikiška knyga ir geriausias debiutas. Iš šių nominacijų nugalėtojų renkama Metų knyga. Šįmet buvo tikimasi, kad ją laimės 2013 metų geriausio romano „Gyvenimas po gyvenimo“ („Life after Life“) autorė Kate Atkinson ir taps pirmąja rašytoja, dukart laimėjusia šią prestižinę premiją. Tačiau 2013 m. Metų knyga pripažintas kaip geriausias debiutas įvertintas Nathano Filerio romanas „Kryčio šokas“ („The Shok of the Fall“). Šios knygos recenzentai pažymi jaunojo rašytojo talento ir gilaus medžiagos pažinimo dermę. N. Fileris ne vienus metus dirbo su sutrikusios psichikos pacientais ir dešimt metų rašė šį kūrinį. Nugalėtojui atiteko 30 tūkstančių svarų sterlingų čekis.

Šimtmečio jubiliejui – 100 knygų. Vaikų rašytoja ir dailininkė Margarita Starastė, viena iškiliausių Latvijos asmenybių, vasario 2-ąją šventė 100-ąjį gimtadienį. Kažkada tėvas palaikė jos vaikystės svajonę ir ji tapo savito braižo piešėja, vaikiškų knygų kūrėja. Margarita išgarsėjo kūrybos kelio pradžioje – 1942–1943 m., kai išleido net šešis parašytus ir iliustruotus vaikiškus kūrinėlius. Šiandien jos kūrybinėje biografijoje apie šimtas tokių knygelių. Mažiesiems ji padovanojo žavų pasaulį su medžiais, gėlėmis, daržovėmis, vabzdžiais, drugeliais, žvėreliais, paukščiukais, nykštukais. Kai kurios knygelės išverstos į anglų, vokiečių, lietuvių, lenkų, rusų, čekų, japonų ir kitas kalbas. Vienos populiariausių jos knygų „Giliukas“ (1970) ir „Stebuklai žaliam darže“ (1998) išleistos lietuviškai.

Prieš dešimtmetį pas šią kūrėją viešėjusi Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga prisipažino, kad ji karo metais palikdama gimtinę išsivežė vieną M. Starastės vaikišką knygelę.

Poetė Lija Brydaka įamžino rašytojos kūrybinį kelią knygoje „Gyvenimas kaip pasaka“. Šių metų vasario 18 d. M. Starastė mirė.

Du Sapfo eilėraščiai. Į Oksfordo papirusų ir antikos specialistą Dirką Obbinką konsultacijos kreipėsi vieno papiruso savininkas, ir buvo atskleista, kad tai du iki šiolei nežinomi senovės graikų poetės Sapfo tekstai. Abu eilėraščiai parašyti sapfinėmis strofomis. D. Obbinko nuomone, rasti eilėraščiai priklauso pirmajai iš devynių Sapfo lyrikos knygų. Braižas leido nustatyti, kad tai II–III mūsų eros amžiaus papirusas. Beje, geriausiai išsilaikęs papirusas su Sapfo kūriniais.

Sapfo gyveno VII–VI a. pr. m. e. Iš devynių jos lyrikos knygų mus pasiekė tik 170 fragmentų.

Charlie’io Chaplino „Rampa“. Vasarį knygynuose pasirodė vienintelė Ch. Chaplino apysaka „Rampa“. Šis kūrinys apie baleriną, kurią karjeros pabaigoje nuo savižudybės gelbsti kažkada garsus, bet prasigėręs klounas. Apysaka parašyta praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje, jos siužetas tapo scenarijumi filmui „Rampos šviesa“.

Apysakos juodraštis buvo saugomas asmeniniame legendinio aktoriaus, režisieriaus archyve.

 

Parengė Arvydas Valionis