Accessibility Tools

Vokietijoje, kur baltistikos mokslas vystomas jau keletą šimtmečių, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ajam gimtadieniui taip pat pasiruošta. „Į jubiliejinius Donelaičio metus ir mes atveriame vartus!“ – kalbėjo mokslininkų baltistų bei šia tema besidominčių kultūros veikėjų susivienijimo „Baltistenkreis zu Berlin“ pirmininkas profesorius R. Eckertas 2013 m. lapkričio 22 dieną Humboldtų universitete Berlyne pradėdamas 114-tą konferenciją.

Pirmiausia pasidžiaugta, jog toliau einama kelių kartų vertėjų (mokslininkų, poetų) pramintu keliu – mėginama vis geriau vokiečių kalba lietuvių būrų poeto svarbiausią kūrinį – poemą „Metai“ priartinti prie skaitytojo.

Naujasis „Metų“ vertimas į vokiečių kalbą dar neatsirado knygų lentynose ar elektroniniuose puslapiuose. Užtat jis jau teigiamai įvertintas pačių baltistų ir jau atiduotas į lektorių (taip vokiečių leidyklose tituluojami redaktoriai) rankas. Vertėjo atradimas – taip pat pačių baltistų nuopelnas. Mokslinėse konferencijose atsirado kolega, kuris savo referatuose pateikdavo įdomių minčių apie K. Donelaičio kūrybos ištakas ir vis citavo „Metus“; apsižiūrėta, kad nemažos „citatos“ paimtos ne iš ankstesnių vertimų, o yra paties referento triūsas. Čia kalbama apie evangelikų liuteronų bažnyčios tarnystei atsidavusį poetą ir kalbininką Gotfriedą Schneiderį. Tai smalsus, gabus žmogus, išmokęs ir lietuvių kalbą. Įdomu, kad naujasis K. Donelaičio vertėjas jau susipažinęs ir su Lietuvos jaunimu. G. Schneideris kaip kviestinis docentas keletą metų Klaipėdos universitete dėstė graikų ir hebrajų kalbas.

Prie „vartų į Donelaičio metus“ atvėrimo prisidėjo ir moksliniame baltistų susivienijime įkurtos K. Donelaičio komisijos pateiktos žinios spie donelaitiką baltų tautų žemėse. Sužinota, kad visai tuo pačiu metu – tą pačią lapkričio 22 dieną – Marijampolėje buvo atidengtas ir pašventintas K. Donelaičio paminklas. (Tai pranešė vietos K. Donelaičio draugijos pirmininkė V. Mickuvienė, atsiuntusi konferencijos dalyviams dar ir simbolinį kvietimą.) Lietuvių literatūros klasikų A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose darbuotoja V. Zasienė perskaitė vokiečių baltistams pluoštą lietuvių literatūros klasikų pasisakymų apie K. Donelaitį, – su šiuo literatūros muziejumi vokiečių baltistai taip pat yra užmezgę ryšį. Juos sudomino Anykščiuose „ant Donelaičio bangos“ iškeltas originalus šūkis: „Išveskime rašytojus už savo parapijos ribų.“ Iš vilniškės Vydūno draugijos buvo gauta nemažai (nemokamam pasidalijimui) pakartotinai išleistų Vydūno knygelių apie K. Donelaitį. Iš lietuvių kaimynų latvių taip pat atėjo įdomių žinių. Padovanotas ir K. Donelaičio kūrybos skaitovų garso įrašas. Sužinojome, kad Valstybinėje bibliotekoje saugomi jau 1822–1823 metais į latvių kalbą išversti ir spausdinti „Metų“ („Gadalaiki“) fragmentai.

Kino režisierė Leonija Vus-Mundeciema informavo, kad ir latviai ruošiasi svarbių savo literatūros aukštikalnių pagerbimui. 2015 m. švenčiami poetės Aspazijos ir jos vyro Janio Rainio 150-ieji gimtadieniai. Įdomu, kad bus stengiamasi sumaniai juos įkomponuoti ir į kitas svarbias „datas“ – Rygos miesto paskelbimą Europos kultūros sostine 2014 metais, Latvijos pirmininkavimą Europos Sąjungai 2015 metų pirmoje pusėje.

Būta ir vienos baltistų kalbininkų sieloms iš tikrųjų didelės staigmenos. Tai mėginimas leisti K. Donelaičio „Metams“ (fragmentams) prabilti ir viena itin nuskriausta indoeuropiečių kalbų atšaka – senovėje iš Indijos į Europą atkeliavusia romų (čigonų) kalba. Tokį gražų darbą pateikė Lietuvos romė Dalia Arlauskaitė, Berlyno universitete buvo parodytas jos rankraštis.

Leonas Stepanauskas