tekstai.lt

Atodangos: nuo Ojaro Vaciečio iki Dante's Alighieri'o „žmogiškojo veido“. Parengė A.VALIONIS
       O. Vaciečio mėnuo. Latvijoje lapkritis tradiciškai vadinamas Ojaro Vaciečio (1933–1983) mėnesiu. Poetui atminti skirti renginiai pernai prasidėjo lapkričio 11-ąją, Ojaro vardadienį, O. Vaciečio memorialiniame muziejuje. Čia buvo paskelbtas 2006 m. O. Vaciečio literatūrinės premijos laureatas. Ši literatūrinė premija nepriklausomybės metais kurį laiką nebuvo skiriama, atgaivinta tik 2003 m., rengiantis poeto gimimo septyniasdešimtmečiui.
       Vertinimo komisija, analizuodama pernykščių pretendentų darbus, premiją paskyrė Pėterui Brūveriui už tematiškai ir meniškai turiningą eilėraščių rinkinį „Už stiklo“. Specialų apdovanojimą už latvių ir rusų literatūrinių ryšių plėtotę poezijoje pelnė poetas Sergejus Moreino.
       P. Brūveris, dėkodamas už aukštą jo poezijos įvertinimą, sakė, kad asmeniškai susipažinti su O. Vaciečiu neišdrįso, bet visą laiką jautė jo buvimą. Pamilti O. Vaciečio poeziją mokyklos metais jam padėjo klasės draugas poetas Maris Melgalvas.
       Prancūzų literatūros lyderis – romanas. Praėjusiame Prancūzijos literatūriniame sezone vėl triumfavo romanas, žymiai pranokęs novelistiką, dramaturgiją, eseistiką, poeziją. Vyravo jau nebe istorinis, o biografinis, socialinis ir politinis romanas. Išleista beveik 700 stambiosios prozos kūrinių, daugiau nei pusę jų parašė prancūzų rašytojai. Vien lapkričio mėnesį Prancūzijoje paskirta apie 3 000 literatūrinių premijų ir apdovanojimų.
       Romanais debiutavo 97 autoriai.
       2006-ųjų pabaigoje perkamiausias buvo Jonatano Littello romanas „Palankiosios“. Tai pirmas šio Ispanijoje gyvenančio ir prancūziškai rašančio 38 metų amerikiečio kūrinys. Knyga susilaukė net 6 leidimų ir paplito 140 tūkst. egz. Beje, Prancūzijoje debiutinio romano pasirodymas 12 tūkst. egz. tiražu laikomas didžiule kūrybine sėkme. J. Littello romanas pernai pelnė prestižiškiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą – Gonkūrų premiją.
       H. Pinteris – Garbės legiono ordino kavalierius. 2005 m. Nobelio premijos laureatas Haroldas Pinteris šių metų sausį tapo Prancūzijos garbės legiono ordino kavalieriumi. Šis anglų dramaturgas garsėja ne tik savo pjesėmis, bet ir kairuoliškomis pažiūromis, kritikuoja T. Blairo kabinetą už dalyvavimą Irako kare, o 1996 m. viešai atsisakė Riterio titulo.
       Jaunųjų vertėjų konkursas. Britų taryba Latvijoje paskelbė naują vertėjų konkursą, kurio tikslas – populiarinti vertėjo profesiją ir didinti susidomėjimą šiuolaikine britų literatūra. Du geriausi vertėjai kels savo kvalifikaciją vertimo seminare Jungtinėje Karalystėje. Konkurso užduotis – iš anglų kalbos į latvių arba rusų kalbą išversti Bernardo MacLaverty'io apysaką „Visiting Takabuti“. Kviečiami dalyvauti 16–23 metų asmenys.
       Tai jau antras Britų tarybos organizuotas jaunųjų vertėjų konkursas Latvijoje. Pirmajam, kuris vyko praėjusių metų pradžioje, buvo pateikti 128 darbai.
       Virtualios bibliotekos. Į mūsų kasdienybę įsiterpia pirmos globalios interneto bibliotekos. „Google“ kompanija yra numačiusi online pateikti 15 mln. knygų. „Google“ pavyzdžiu pasekė ir „Microsoft“, kurianti online biblioteką „Live Book Search“. Čia bus galima rasti retų knygų, esančių Didžiosios Britanijos bibliotekose. Šių metų pradžioje pasirodys pirmosios knygos. „Microsoft“ skeneriai per valandą „atspausdina“ 2 400 puslapių.
       Lietuvių literatūra Latvijoje. 2006 m. gruodį latvių literatūriniame mėnraštyje „Karogs“ vertėjai Pėteras Brūveris ir Indra Brūvere skaitytojams pateikė dvi Gintaro Beresnevičiaus esė – „Iš miruolio gyvenimo“ ir „Apie Kalėdų dovanas“.
       2006 m. pabaigoje leidykla „Neputns“ išleido Romualdo Granausko romaną „Kenotafas“. Šį kūrynį ir apsakymą „Su peteliške ant lūpų“ išvertė Talridas Rullis.
       Dante's Alighieri'o „žmogiškasis veidas“. Bolonijos universiteto mokslininkai atkūrė prieš 700 metų mirusio „Dieviškosios komedijos“ autoriaus Dante's Alighieri'o veidą, kuris gerokai skiriasi nuo Rafaelo įamžinto kūrėjo kanoninio portreto, iškaldinto ant 2 eurų monetos. Tyrimas atskleidė, kad Dante's nosis buvo trumpa, o ne smailėjanti, ir kumpa, ne tiesi. Pasak antropologijos profesoriaus Giorgio Gruppionio, mokslininkai grąžino Dante'ei žmogiškąjį veidą: „Dieviškosios komedijos“ autorius, deja, nebuvo toks gražus žmogus kaip garsiajame Rafaelo portrete. Rafaelis chrestomatinį portretą tapė beveik 200 metų po Dante's mirties, remdamasis poeto G. Boccaccio aprašymu. Dante's veidą Bolonijos universiteto mokslininkai atkūrė pagal kaukolės ir veido kaulus, rastus atkasus poeto kapą Ravenoje 1921 m.