tekstai.lt

Atodangos: nuo „Apaštalo“ iki Cervanteso kapo paieškos

450 metų „Apaštalui". 1564 m. kovo 1 d. Maskvos spaudos pradininkai Ivanas Fiodorovas ir jo bendradarbis Piotras Mstislavecas išspausdino pirmąją rusišką knygą „Apaštalas" („Apostol"). I. Fiodorovas iš plieno išpjovė raides, iš vario iškalė matricas, ant kurių buvo liejamos švino raidės, pats rinko, pats korektūrą skaitė, piešė ir graviravo. Renkant pirmuosius „Apaštalo" puslapius, I. Fiodorovo darbą stebėjo caras Ivanas IV.

1566 m. kilus bajorų ir dvasininkų pasipiktinimui, caras Ivanas IV išleido I. Fiodorovą į Lietuvos žemes su didele tipografinio inventoriaus dalimi. Kunigaikštis Žygimantas Augustas leido įsteigti spaustuvę Grigaliaus Chodkevičiaus dvare Zabludove (Gardino seniūnija). Čia I. Fiodorovas išleido dvispalvę „Mokomąją evangeliją". Joje pirmą kartą rusiškos knygos istorijoje atsirado antraštinis puslapis. Leidinyje panaudoti maskvietiškojo „Apaštalo" šriftas ir ornamentika. 1570 m. kovo 23 d. buvo išspausdintas „Psalmynas su Horariumu".

1572 m. I. Fiodorovas išsikėlė į Lvovą. Leidybinę veiklą baigė Volynės sostinėje Ostroge. Mirė 1583 m., palaidotas Lvove. Ant akmeninio paminklo iškalta: „Spaustuvininkas iki šiol neregėtų knygų."

Pasak poeto, literatūrologo Sergejaus Narovčatovo, Ivanas Fiodorovas rusų kultūros fone atsirado netikėtai, kaip Afroditė iš pieno putos.

Gabrielis Garcķa Mćrquezas (1927 03 06 – 2014 04 17). Eidamas 88-uosius metus, Mechike mirė žymus XX a. prozininkas, 1982 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis Garcķa Mćrquezas. Paskutinį kartą rašytojas viešai pasirodė per 87-ąjį gimtadienį: tąkart išėjęs iš namų pabendravo su žurnalistais ir savo talento gerbėjais. Trumpam buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių infekcijos. Deja, netrukus kūrėjas iškeliavo amžinybėn. Kolumbijos prezidentas Ch. M. Santosas socialiniame tinkle „Twiter" pasiuntė pasauliui žinią: „Tūkstantis metų vienatvės ir liūdesio dėl didžiausio visų laikų kolumbiečio mirties."

G. G. Mćrquezas, šis vienas ryškiausių magiškojo realizmo pirmeivių, išskirtinės meninės vertės romanuose „Šimtas metų vienatvės", „Patriarcho ruduo", „Meilė choleros metu", „Prisiminimai apie liūdnąsias kekšes" ir kituose kūriniuose pasauliui atskleidė Lotynų Amerikos kultūrą.

„Euromaidanas. Jausmų kronika". Pasirodė šešių ukrainiečių rašytojų esė rinkinys apie įvykius Kijeve. Tekstus knygai „Euromaidanas. Jausmų kronika" rašė T. Prochasko, I. Ciperdiukas, J. Andruchovičius, S. Žadanas, J. Vinničukas. Knygą sudarė rašytojas V. Karpiukas. Autoriai nefiksavo tragiškų įvykių chronologijos, kiekvienas jų jiems būdingu rašymo stiliumi reagavo į šią dramatišką politinę padėtį Ukrainoje.

G. Saundersui „Folio" literatūros premija. Kilus nesutarimams dėl 2011 m. „Booker" premijos laureato paskelbimo (tuomet buvo suabejota komisijos narių kompetencija), leidykla „The Folio Society" įsteigė „Folio" literatūros premiją. Jos komisijoje dalyvauja šimtas kompetentingų specialistų iš viso pasaulio, tačiau lemiamą sprendimą skelbia penki pagrindiniai ekspertai. Premija (40 tūkst. svarų sterlingų, apie 158 tūkst. litų) skiriama bet kurios pasaulio valstybės literatūros kūriniui, išleistam Didžiojoje Britanijoje anglų kalba. Naujuoju „Folio" laureatu tapo amerikiečių rašytojas, pelnęs ne vieną literatūros premiją, Sirakūzų universiteto prof. George'as Saundersas (g. 1958 m.) už apsakymų rinkinį „Gruodžio dešimtoji" („Tenth of December"), kurį sudaro 1995–2009 m. periodinėje spaudoje publikuoti kūriniai.

J. Petero metai. Šių metų birželio 30-ąją bus minimas iškilaus latvių poeto, visuomenės veikėjo, diplomato, Latvijos mokslų akademijos garbės nario Janio Petero 75-asis gimtadienis. Latvijos radijas nusprendė savitai pagerbti šį kūrėją –

2014-uosius paskelbė Janio Petero metais. Laidose bus pasakojama apie šios spalvingos asmenybės įnašą į latvių nacionalinę kultūrą, savimonės plėtrą. Eteryje skambės penkiasdešimt dainų, sukurtų pagal J. Petero tekstus, iš jų bus renkama populiariausia. Beje, vien Raimondas Paulas yra sukūręs per šimtą dainų pagal šio poeto eiles. Jubiliejaus išvakarėse Rygoje įvyks koncertas „Janiui Peterui – 75 / Nuo Janių iki Pėterų..."

100 milijonų erotinės trilogijos egzempliorių. Pasaulyje parduota per 100 milijonų E L James erotinės trilogijos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių" egzempliorių, pranešė britų laikraštis „The Guardian". Per 45 mln. knygų paplito JAV, 27 mln. – Didžiojoje Britanijoje ir Britų Sandraugos šalyse, daugiau nei vienas milijonas – Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Brazilijoje ir Nyderlanduose.

Trilogija išversta į penkiasdešimt vieną kalbą. 2013 m. ją lietuviškai išleido leidykla „Alma littera".

Kitąmet pasirodys „Penkiasdešimties pilkų atspalvių" ekranizacija.

metai_2014_05_06_.png

Šimtas skaitomiausių knygų Latvijoje. Latvijos TV laidoje „Didysis skaitymas" buvo paskelbta šimtas skaitomiausių knygų Dauguvos krašte. Šiame sąraše latvių literatūros klasika (J. Jaunsudrabinio „Aija", „Baltoji knyga", A. Brigaderės trilogija „Dievas. Gamta. Darbas", R. ir M. Kaudzyčių „Matininkų laikai") ir šių dienų rašytojų I. Zieduonio, R. Ezeros, M. Zalytės kūriniai. Iš užsienio literatūros figūruoja ir klasikai L. Tolstojus, Ch. Bronte, G. Orwellas, ir pastarųjų metų bestseleriai (P. Coelho, S. Larssonas, E L James, S. Meyer), tarp jų ir K. Sabaliauskaitės „Silva rerum".

„Mano kova" nupirkta už 64 850 dolerių. Varžytynėse Los Andžele Adolfo Hitlerio autobiografinio manifesto „Mano kova" („Mein Kampf") dviejų tomų komplektas buvo parduotas už 64 850 dolerių. Varžytynių namai „Nate D Sanders" prognozavo už knygą gauti 20–25 tūkstančius dolerių. Dėl „Mano kovos" varžėsi vienuolika asmenų. Šio pirkinio nugalėtojas neviešinamas.

Kur palaidotas M. de Cervantesas? Ispanai pagaliau nusprendė išsiaiškinti, kur iš tikrųjų palaidotas jų žymusis klasikas Miguelis de Cervantesas Saavedra (1547– 1616), praneša dienraštis „The New York Times". Rašytojo prašymu jis atgulė Madrido trinitorių vienuolyne.

Istorikas Fernando'as Prado'as nusprendė įgyvendinti šią donkichotišką idėją: su šiuolaikinėmis technologijomis jis tikisi rasti tikslią rašytojo amžinojo atilsio vietą. Madrido savivalda šioms paieškoms skyrė 90 tūkstančių eurų.

Per kelis šimtmečius pasikeitė trinitorių vienuolyno išplanavimas. Žinoma, kad čia palaidota apie penkiolika asmenų. F. Prado'as mano, kad identifikuoti M. de Cervanteso palaikus padės mūšyje rašytojo patirti sužalojimai – kirčiai į krūtinę ir kairę ranką, kuri nuo to buvo paralyžiuota.

Parengė Arvydas Valionis