tekstai.lt

Gvidas Latakas. Eilėraščiai

Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo

 

Griaučiai

 

Turiu jau griaučius
kitos knygos
raumenų dar nėr
mėsos – nė pauostyt
reikės gerokai palaukti
paplušėti prie rankraščių
pakilnot svarmenis
atsitraukus nuo skaitinių
svarbiausia – kaulai yra
visa protėvių spinta
prigrūsta griaučių
svetimam nėr kaip
anei parodyt – nesupras
sakys kuoktelėjęs
praveri plyšį ir griūna
paskui atrink kad gudrus
koks kaulas prie ko priklauso
ir kurie šalia būdami
kaip vyras su žmona dera –
įlinkis į linkį
todėl nėr čia ko
svetimų po namus vedžiotis
pasiteisini prieš sugėrovus – žmona ragana
tai nebaisu ir vertybes ant sienų saugoti
šitaip mėsininkas sukaupė rimtą
paveikslų kolekciją ir aukso
darbelių – pirmiausia tai tabokinių
dramblio kaulo dirbinių
dirbinių iš rago
muziejininkai buvo apšalę
apstulbę – reiktų sakyti
kai anūkai po smerčio visas
katalogų korteles ir kortas
atvertė

 

 

Karoliai

 

Romėnai buvo gudresni
nesaugojo spintose kaulų
o tiktai gipsines atliejas
nuo mirusiųjų veidų – kaukes
kad išliktų atminčiai protėvių
įnoringųjų nosių galerija
kaktų vingiai išliktų kad
beveik iš tų vingių
galėtum nustverti mintį
kuri sukosi galvose
ma-kaulėse virveno
kuo daugiau kaukių –
tuo giminė senesnė
yra kuo didžiuotis – primesk
štai balius vynas
visi pobūvistai įšilę
ir štai tu atveri spintą –
o ten tėvas kaip dalgis
po darbų vasaros
ramiai pakabintas
bočius nelyg šepetys
probočius kaipo kaplys
žemei purenti
tikra protėvių galerija
giminės uostas
medis besišakojąs arba
portėgrapijų albumas
būdavo bedėliojant nuskeldavo
ausį ar nosį paskum kad gudrus
prirink katra kam priklauso
prasideda riksmas ašaros: ne ne
taip neatrodė mano tėtušis
grąžinkit senąją nosį
turtingesnieji po tam ėmė kalti
iš marmuro ir dolomito
miniatiūrines galveles į keliones imtis
iš dramblio kaulo – baltojo gintaro
drožti ir verti tas galvas karoliais
paskum atsirado mediniai skaitliukai
metskaitliaiveidiniai
bet jūs apie tai
jau būsit girdėję

 

 

Kauko lėlė

 

Ta mūsų apšlubus kvaišelė mokytoja
ajai – labai talentinga –
ne tik tapo šventųjų spalvų abrozdus
ale dar siuvinėja kaukoles
ant juodo kaip smertis audeklo
geltonais raudonais mėlynais
siūlais išdaigsto piešinius
ne visai pagal anatomijos atlasą
leidžia sau – savo linijai klaidžioti –
tikras mirties šokis –
šypsosi kauko lėlė
kaukolė Lė
ant juodo satino dugno
dygsneliai raudona gija
primena kraujagysles
žydra vir vir vir linija
nuvirvena nelyg nervas
myliu ją – tą be maldų davatką
myliu siuvinėjimuos raštų
ir dainose kaimo gimtojo

 

blogi žmonės nedainuoja
aš tai dainuoju
ir jinai šilko siūlelį
dygsnis dygsnin
traukia
žodis po žodžio

 

 

Nenorėti

 

Daug nenorėti
ar galima čia būnant
daugel ko pageidauti?
pieštuko
ir popieriaus išplėšto
iš kaimyno Silvestro ligos istorijos
ir pelenų prašau – perteikti miglai
migla čia svarbiausia
pelenus maišant su pienu
dėl sukibimo
su popieriumi
dar valandų panorti –
kad neateitų migdytojai
kad galėtumei gilinti
genio genealogiją –
kaip snapeliu į medį tarkšnoti

 

norėti ko? – pe-le-nų
perteikt ligos
anatomijai

 

 

Jaunuolis su agnasėliu

 

Ar nebus ta merga trenkta?
ji vadina mane berniuku
berniuku su agnasėliu

 

taip – aš turiu agnasėlį
motinos man užkabintą
merga
kartais mane šaukia Rudolfu
tada nieko gero nelauk
sako: Rudolfai būkite toks malonus
paduokite druskos
druska iš jūsų rankų neturi aitrumo

 

ar tikrai ten druska?
ar ten aš – Rudolfo kaily
(mes repetuojame)

 

 

Anapilė

 

Nors neatrodo –
ir mes taipogi mirsme
kūnas tai netiki
ant akių kepurėlę
su žalvario kabučiais
kad nematyč kas per virš
prispaudžia

 

per gyvenimą tik semiam viską
kas bus naudinga Anapus
kas gali būti naudinga Tenais
nejau žinom?
vardų krūva ten pravers
žmonių ir upių vardai
sako galima jais pasikliauti
ieškant savųjų genties
vardai atmena kryptį
telyčaitė po mirusiosios galva –
tat archajinė priegalvė
po kojom – pasostė – žuvis
apvilkta vilnos paltu
apvilkta kad ištvertų būti
šiaurioj pakrantėj
ištremta paleista duoneliauti
su lazda ir terba pas žmones
ant moters krūtinės – ne –
kiek žemiau – kūdikis paguldytas
rankas laiko plačiai
lyg sakytų: sveikas pasauli
tu kurs nepriėmei
taip neilgai mane auginai
mudu su motute šit
ateinam
paminklas mirusioms baltų gentims
apačioj prūsų kalba
viršuje – galindų nebesantys žodžiai
kairėj – vyriški daiktai
kalavijas balnakilpės peilis strėlės
dešinėj – moters įrankių kontūrai

 

metai_2014_7.jpg