tekstai.lt

Atodangos: nuo Janio Baltvilko premijos iki J. K. Rowling tardytojo

Dešimtoji Janio Baltvilko premija. Šiemet per latvių poeto Janio Baltvilko (1944–2003) septyniasdešimtąjį gimtadienį buvo įteikta dešimtoji jo premija. Vaikų literatūros premijos laureatu tapo Maris Rungulis už detektyvinę apysaką „Lapių kalnelio mįslės“, – pasakojimą apie latvių partizanų kovas Kuržemėje po Antrojo pasaulinio karo. Tarptautinė Baltijos jūros regiono Janio Baltvilko vaikų literatūros ir knygos meno premija skirta suomių rašytojai Henrikai Andersson už knygą „Emma Glorija ir Raudonoji lūkesčių knyga“ bei jos vertėjai į latvių kalbą Mudytei Treimanei.

Knygos rankraščio konkursas. Latvijos rašytojų sąjunga ir Nacionalinis literatūros paramos fondas šiemet buvo paskelbę prozos ir poezijos knygų rankraščių konkursą, skirtą profesionaliems rašytojams. Vertinimo komisija iš šešių prozos kūrinių ir devynių poezijos rinkinių rankraščių geriausiai įvertino Janio Ruokpelnio romaną „Muziejus“ ir Arvio Vigulo poezijos rinkinį „Knyga“. Šiems autoriams skirtos pirmosios Nacionalinio literatūros paramos fondo stipendijos – po 5000 eurų.

H. Ch. Anderseno premija S. Rushdie’iui. Iškiliam indų kilmės anglų rašytojui serui Salmanui Rushdie’iui Odensėje įteiktas aukščiausias Danijos literatūros apdovanojimas – Hanso Christiano Anderseno premija. „Hansas Christianas Andersenas įrašė Daniją ir Odensę į pasaulio literatūros žemėlapį, todėl mes norime atiduoti duoklę pasaulio literatūrai ir pagerbti tarptautiniu mastu pripažintus rašytojus gimtajame Anderseno mieste“, – pabrėžė premijos komiteto pirmininkas Jensas Olesenas. Šios premijos laureatais jau yra tapę brazilas Paulas Coelho (2007), anglė J. K. Rowling (2010) ir čilietė Isabella Aljende (2012).

Surasti nežinomi P. Nerudos eilėraščiai. Pablo Nerudos fondas pranešė apie dvi dešimtis nežinomų garsaus čiliečių poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Pablo Nerudos (1904–1973) eilėraščių. Juos aptiko fondo darbuotojai, tvarkantys išlikusių poeto rankraščių katalogą. Dauguma eilėraščių sukurti po 1956 metų. Leidykla „Seix Barral“ planuoja išleisti P. Nerudos poemas, ir jos atstovai šį įvykį pavadino „didžiausiu pastarųjų metų ispaniškosios literatūros atradimu“. Tai ne pirmas neskelbtų P. Nerudos rankraščių suradimas. 2007 m. buvo išleistas Čilės kolekcininkų atrastas nepublikuotas rinkinys „Album de Isla Negra“, sukurtas 1969 m. ir skirtas poeto mylimajai Alisijai Urrutiai.

Ukrainiečiai ir skaitymas. Kompanija „Pro.mova“, vykdydama 2013–2014 metų projektą „Book platform“, apklausė apie du tūkstančius žmonių visuose Ukrainos regionuose ir pateikė išvadą: 2013 m. 42 proc. ukrainiečių neperskaitė nė vienos knygos. „52 proc. respondentų sakė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių perskaitė vos po vieną knygą, o beveik 12 proc. prisipažino apskritai neskaitą jokių tekstų“, – skelbiama tyrėjų pranešime. Skaitantis ukrainietis per metus perskaito 4,3 knygas. Pasak tyrėjų, 10 proc. žmonių neprisiminė nė vienos per paskutiniuosius dvylika mėnesių perskaitytos knygos pavadinimo. Ukrainiečiai daugiausia skaito socialines, politines ir ekonomines naujienas (52,6 proc.), grožinę literatūrą, prozą ir poeziją (52,5 proc.), taip pat tekstus apie žvaigždžių gyvenimą, sportą, madas (51,1 proc.). Neskaitymo priežastys: pirmenybė darbui, šeimai ir internetui.

Dainų spintos kelionė ir draudimas. Rygoje į naujuosius Latvijos nacionalinės bibliotekos „Šviesos rūmus“ iškilmingai perkelta Dainų spinta. Pasirodo, ši unikali latvių dvasinės kultūros vertybė, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo registrą, iki šiolei nebuvo apdrausta. Neseniai Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas sulaukė privataus pasiūlymo apdrausti šią brangenybę. Dainų spinta – tai Kr. Barono sudaryta daugiau nei 246 tūkstančių liaudies dainų kartoteka. Daug metų Dainų spinta turėjo vienintelę 516 mikrofilmų kopiją. Neseniai Dainų spinta atverta skaitmeniniu formatu (www.dainuskapis.lv).

K. Skujenieko dovana Nacionalinei bibliotekai. Per pastaruosius trejus metus latvių poetas, vertėjas Knutas Skujeniekas Latvijos nacionalinei bibliotekai padovanojo per 5000 knygų, rankraščių, plokštelių.

Nadine Gordimer (1923–2014). Pietų Afrikos Respublikoje mirė Nobelio literatūros premijos laureatė Nadine Gordimer. Ji gimė Springse, netoli Johanesburgo, iš Europos emigravusių žydų šeimoje. Jos tėvas Izidoras Gordimeris buvo laikrodininkas iš Žagarės. Nadine rašyti pradėjo dešimties, o po penkerių metų jos pirmąjį kūrinį paskelbė populiarus žurnalas „Forum“. N. Gordimer parašė penkiolika romanų, per du šimtus novelių ir daug esė literatūros, kultūros politikos temomis. Romanuose dominuoja rasinės diskriminacijos Pietų Afrikoje tematika. Jos kūrinių išversta į keturias dešimtis pasaulio kalbų. Lietuviškai išleistame rinkinyje „Didžiųjų XX a. rašytojų apsakymai“ yra N. Gordimer apsakymas „Tikrasis safaris“. 1991 m. rašytoja buvo apdovanota Nobelio literatūros premija už „didingą epinį pasakojimą“, kuris yra „didžiulė visos žmonijos vertybė“.

Harį Poterį keičia Kormoranas Straikas. Britų rašytoja J. K. Rowling paatviravo, kad Roberto Galbraitho slapyvardžiu parašytų romanų būsią daugiau nei paaugliams skirtos septynios Hario Poterio knygos. Kol nebuvo atskleistas slapyvardis, parduota nedaug pirmosios knygos egzemp liorių; išviešinus tikrąją autorę, romanas tapo bestseleriu. Už paslapties atskleidi mą J. K. Rowling pateikė ieškinį „Russels“ biuro advokatui ir jo žmonos draugei. J. K. Rowling R. Galbraitho vardu išleido jau du romanus, rašo trečią. Pagrindinis herojus yra privatus detektyvas Kormoranas Straikas, karinis tardytojas. J. K. Rowling buvo paklausta, kiek ji planuoja išleisti šios serijos romanų. „Daugiau nei septynis. Kol kas tai dar nenuspręsta“, – atsakė ji.

Parengė   Arvydas Valionis

 

2014-10.png