Europos Sąjungos literatūros premijos. 2014 metų ES literatūros premija skirta latvių rašytojui Janiui Juonevui už romaną „Jelgava 94“. Pernai šis kūrinys Latvijoje pelnė Literatūros metų premiją (nominacija „Geriausias debiutas“), susilaukė net keturių leidimų. Knygos vertimu ir leidimu jau susidomėjo per dvidešimt Europos šalių leidėjų.

Šį garbingą apdovanojimą pelnė dar dvylika jaunųjų Europos autorių: Ben Blushi (Albanija), Milen Ruskov (Bulgarija), Jan Němec (Čekija), Makis Tsitas (Graikija), Oddný Eir (Islandija), Armin Öhri (Lichtenšteinas), Pierre J. Mejlak (Malta), Ognjen Spahić (Juodkalnija), Marente de Moor (Nyderlandai), Uglješa Šajtinac (Serbija), Birgül Oğuz (Turkija), Evie Wyld (Jungtinė Karalystė). Kiekvienam laureatui skirta po 5000 eurų. ES literatūros premija teikiama nuo 2009 m. Laureatų sąraše yra dvi lietuvių autorės: Laura Sintija Černiauskaitė už knygą „Kvėpavimas į marmurą“ (2009) ir Giedra Radvilavičiūtė už esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2012). Jauniems kūrėjams skatinti ES kultūros programos „Kūrybiška Europa“ 2014–2020 m. biudžetas sieks 1,46 mlrd. eurų, bus finansuojamas puspenkto tūkstančio knygų vertimas.

Latvijos kultūros kanonas. Iki Latvijos nepriklausomybės šimtmečio (2018) kultūros darbuotojai nutarė praplėsti Latvijos kultūros kanoną naujomis kultūros vertybėmis. Vienas iš galimų sumanymų – „Auksinis kanonas“, kuriame būtų išgrynintas iškilių kultūros vertybių sąrašas.

Latvijos kultūros kanonas buvo sukurtas 2008 metais, pasirėmus Danijoje sudarytu nacionalinių vertybių sąrašu. Į kanoną įtrauktos septynios kultūros sritys. Literatūros vertybių sąraše kol kas keturiolika pozicijų: E. Adamsono, V. Belševicos, U. Bėrzinio, R. Blaumanio, A. Čako, R. Ezeros, J. Jaunsudrabinio, brolių Kaudzyčių, K. Miulenbacho, J. Puoruko, Rainio, K. Skalbės, O. Vaciečio, I. Zieduonio kūriniai.

Prozos skaitymai 2014“. Šiame devynioliktajame literatūros festivalyje Latvijoje dalyvavo per pusšimtį šalies ir užsienio rašytojų. Pagrindinės premijos skirtos Paului Bankovskiui už apsakymą „Kur dingo šeimininkas?“, Svenui Kuzminui („Zbignevas ir sūnūs“) ir Nilui Saksui („Berniukas, kuriam skaudėjo pilvas“).

Literatūros žurnalas „Latvju Teksti“ įteikė specialius apdovanojimus Marai Zalytei, Inetai Meimanei ir Ingai Vituolai. O alternatyvi vertinimo komisija atrinko savus geriausius įvairių nominacijų rašytojus.

Ojaro Vaciečio premija. Dvyliktą kartą įteikta Ojaro Vaciečio literatūrinė premija už poeziją. 2014 metų laureate tapo jauna poetė Ana Dzintarė už debiutinį poezijos rinkinį „Einu svetima gatve“. Konkurse dalyvavo penkiolika poezijos rinkinių.

Mėgstamiausia latvių knyga. Pernai Latvijos televizija vykdė projektą „Didysis skaitymas“. Metų pradžioje buvo sudarytas mėgstamiausių knygų šimtukas, rugsėjį jų liko dvidešimt viena.

Apie keturiasdešimt tūkstančių Latvijos skaitytojų mėgstamiausia knyga pasirinko Karlio Skalbės pasaką „Katinėlio malūnas“, parašytą 1913 m. Pagerbiant „Katinėlio malūną“, jam bus kuriama skulptūra. Populiariausių knygų penketuke – Vladimiro Kaijako romanų ciklas „Likimo kirtėjai“, Imanto Zieduonio „Epifanijos“, Aleksandro Gryno „Sielų pūga“ ir E. M. Remarque’o „Trys draugai“. Devyniasdešimt trečioje vietoje liko į latvių kalbą išverstas Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum“.

 

Parengė Arvydas Valionis