Rainio ir Aspazijos jubiliejai. Šįmet Latvija mini dviejų žymiausių poetų – Rainio (1865–1929) ir Aspazijos (1865–1943) – 150-ąsias gimimo metines. Jų vardai įrašyti UNESCO minimų sukakčių sąraše.

Latvių poetų atminimui bus skirta paroda UNESCO centrinėje būstinėje Paryžiuje ir Kirovo mieste (Rusija). Įvairiaplanę jubiliejinę programą įgyvendins teatrai, koncertų salės, bibliotekos, universitetai, muziejai ir kultūros centrai. J. Puodnieko filmų studija kuria unikalų dvidešimt aštuonių trumpų filmų projektą, kuriame kiekvienos Europos Sąjungos valstybės populiari asmenybė skaitys Rainio ir Aspazijos poezijos vertimus savo valstybine kalba.

Rašytojų metinis uždarbis. „Digital Book World“ atliko tyrimą apie rašytojų metinį uždarbį. Buvo apklausti 1879 autoriai: 56 proc. jų savo kūrinius leido savarankiškai, 13 proc. – leidyklos, o 31 proc. naudojosi abiem leidybos būdais. Po 7500–10 000 dolerių uždirbo tie kūrėjai, kurie kūrinius publikavo tiek savarankiškai, tiek patikėję leidykloms. Vidutiniškai 3–5 tūkst. dolerių buvo įvertinta kūryba tų rašytojų, kurie pasirinko tradicinį leidybos būdą. Savarankiškai leidusių knygas atlygis tesiekė 500–999 dolerius.

Nustatyta, kad apie 10 proc. rašytojų per metus uždirbdavo po 100 tūkst. dolerių ir daugiau, o 4,1 proc. – per 250 tūkstančių. 2013 metais rašytojai uždirbo 29 proc. mažiau nei 2005 m. Daugiau kaip pusė rašytojų buvo nepatenkinti arba labai nepatenkinti gaunamu atlygiu, tik 21,8 proc. buvo patenkinti arba labai patenkinti.

Rusijoje Knygos metai prasidėjo A. Gribojedovo paminėjimu. 2015-ieji Rusijoje paskelbti Knygos metais. Jie prasidėjo dramaturgo, poeto, diplomato Aleksandro Gribojedovo (1795–1829) 220-ojo gimtadienio paminėjimu. Šia proga Rusijoje bandoma aktualizuoti rašytojo tragišką gyvenimo kelią nuo Maskvos, Sankt Peterburgo, Tbilisio iki Teherano ir jo kūrybinį palikimą – atsitiktinai išlikusią nemirtingąją komediją „Vargas dėl proto“ (į lietuvių kalbą vertė Jonas Graičiūnas 1949, 1967 m.).

Rusų literatai apgailestauja, kad šio kūrėjo vardas iki šiolei beveik neįamžintas nei Maskvoje, nei Sankt Peterburge. Maskvoje, kur A. Gribojedovas su pertraukomis gyveno devyniolika metų, nėra nė vieno ryškesnio akcento, nors Rusijos sostinėje veikia per dvi dešimtis muziejų, skirtų žodžio meistrams.

Didžiulė A. Gribojedovo kūrybinio palikimo dalis – laiškai, dienoraščiai, eilėraščiai – įvairiais laikotarpiais buvo sunaikinta: 1826 m. prieš areštą rašytojas buvo priverstas pats pražudyti nemažai rankraščių, kita dalis dingo per tragišką A. Gribojedovo žūtį Teherane, vėliau per gaisrus jo našlės N. Čavčavadzės ir biografo D. Smirnovo namuose.

Ar tai M. de Cervanteso karstas? Ispanų mokslininkai, ieškodami Miguelio de Cervanteso (1547–1616) palaikų vieno Madrido vienuolyno požemyje, nišoje rado karsto fragmentą su rašytojo inicialais. Pasak laikraščio „EL Pais“, mokslininkai mano, kad karste su inicialais „M. C.“ yra „Don Kichoto“ autoriaus palaikai. Identifikavimui bus tiriamos kaulų liekanos. Rašytojo kapavietės paiešką sunkina tai, kad Literatų kvartale Madrido senamiestyje esantis vienuolynas buvo kelis kartus perstatytas ir išplėstas.

In memoriam. 2014 m. gruodžio 27 d. mirė slovėnų poetas Tomažas Šalamunas (1941–2014). Šis vienas ryškiausių Centrinės Europos neoavangardo poetų išleido per tris dešimtis poezijos rinkinių. T. Šalamunas ne kartą lankėsi Lietuvoje: 2002 m. Poezijos pavasario renginiuose, 2008-aisiais dalyvavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarptautiniame projekte „Slovėnija Baltijos regione“. Per trisdešimt T. Šalamuno poezijos knygų išversta ir išleista aštuoniolika kalbų. 2000 m. leidykla „Vario burnos“ išleido lietuviškai jo poezijos rinkinį „Eilėraščiai“ (vertė N. Abrutytė). Slovėnų poeto lyrikos skelbta 2002 m. „Poezijos pavasario“ almanache.

Sausio 7 d. anapilin iškeliavo pagarsėjusių romanų „Mažoji apokalipsė“ ir „Lenkų kompleksas“ autorius rašytojas Tadeuszas Konwickis (1926–2015), gimęs Naujojoje Vilnioje ir vaikystę praleidęs Vilniaus krašte.

T. Konwickis debiutavo 1950-aisiais knyga „Statybose“. Vėliau paskelbė romanus „Valdžia“, „Iš apsupto miesto“, „Skylė danguje“, „Kalendorius ir klepsidra“, „Dangun žengimas“ ir kitus kūrinius. Rašytojas buvo dėmesingas gimtajai Vilnijai ir negailestingas autoritarinei sovietinei sistemai. Į lietuvių kalbą išversti romanai „Skylė danguje“ (vertė A. Žukauskas, 1962), „Šių dienų sapnininkas“ (R. Klimovičienė, 1968), „Mažoji apokalipsė“ (I. Aleksaitė, 2001).

Australijos Norfolko saloje mirė garsaus romano „Erškėčių paukščiai“ autorė Colleen McCullough (1937–2015). Pirmą romaną „Timas“ ji paskelbė 1974 m. Po trejų metų pasirodžiusi saga „Erškėčių paukščiai“ apie trijų vienos australų šeimos kartų istoriją buvo išversta į dvidešimt kalbų, 1983 m. ekranizuota.

C. McCullough parašė daugiau nei dvidešimt romanų. 2013 m. pasirodė paskutinė rašytojos knyga „Kartus džiaugsmas“. Į lietuvių kalbą išversti šie jos romanai: „Angelėlis“, „Atsiminimai be nuobodybių“, „Giesmė apie Troją“, „Erškėčių paukščiai“, „Nepadori aistra“, „Misalongio moterys“, „Morgano kelias“, „Per daug žmogžudysčių“, „Pirmasis Romoje“, „Prisilietimas“, „Timas“, „Užsimerk, atsimerk“, „Žolynų vainikas“. C. McCullough 2005 m. viešėjo Vilniaus knygų mugėje.

Induistų protestai nutildė rašytoją. Indijos rašytojui Perumalui Muruganui paskelbus romaną „One Part Women“ kilo audringi induistų protestai. Juos papiktino autoriaus tekstas apie moters bandymą pastoti naudojant religinį seksualinį ritualą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ kūrėjas buvo priverstas paskelbti: „Rašytojas Perumalas Muruganas mirė. <…> Jis toliau gyvens kaip mokytojas.“ Ir paprašė leidėjų išimti iš prekybos visus septynis jo romanus.

Iki šiolei Indijoje tebedraudžiama S. Rushdie knyga „Šėtoniškos eilės“.

Parengė Arvydas Valionis