Išeivių rašytojas, dramaturgas, profesorius Algirdas Landsbergis (1924–2004) didesnę gyvenimo dalį praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1944 metais kartu su tėvais pasitraukė nuo sovietų okupacijos į Vakarus. Šešiasdešimt metų gyventa, dirbta, kurta ir nuolat svajota grįžti į Tėvynę.
Tuometinės kultūrinio gyvenimo ir literatūrinės realijos puikiai matyti iš A. Landsbergio laiškų, rašytų poetui, vertėjui, literatūros kritikui Alfonsui Nykai-Niliūnui (1919–2015). Pluoštą šių įdomių tekstų (kalba palikta autentiška) pateikė Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė.

 

 

Brooklyn, 1953 05 15

 

Mielas Niliūnai,
Jūsų laiškas įdomus, o Jūsų tvirtinimas, kad mano novelė Jums patikusi, yra balzamas mano širdžiai, paskutiniosiomis dienomis apibraižytai aštrių kritikų kituose žanruose – (drama, poezija etc.)
Aš ir kiti apsišvietę (?) new-yorkiečiai su vis kylančiu smalsumu laukiame naujo „Lankų“ numerio. Sekančiam – iki birželio 15 d. – tegalėsiu atsiųsti tąjį teatrinį-dramaturginį straipsnį, nes dabar universitete darbymetė. Bet tas straipsnis, pažadu, bus ilgas ir solidus. Jeigu iki to laiko išeitų Škėmos „Čelesta“, laikydamas žodį, parašysiu ir jos recenziją.
Iš J. Blekaičio girdėjau, kad Jūs kadais svarstėte namo pirkimą Brooklyne. Jei tas dalykas dar aktualus, aš galėčiau atsiųsti Jums prospektų – galimybių, kuriuos aš gaučiau iš lietuviško agento, pardavusio namą mano tėvui.
Visi Landsbergiai linki visa kuo geriausio visiems Niliūnams.
Iki sekančio laiško – Jūsų A. Landsbergis

 

Brooklyn, 1953 06 03

 

Mielas Redaktoriau,
„Lankai“ jau pasirodė Brooklyne, ir man beperkant savo egz. – pirmąją dieną – jų jau buvo parduota visas penketas. Neblogai!
Didžiausią įspūdį juose man padarė – mano novelė (?!). Nustebęs jos trumpumu, patikrinau ir – žiū! – trečioje dalyje – varge! – nesama viso puslapio. Novelė įgauna naujo staigumo ir lakoniškumo, bet praranda idėją ir aiškumą. Girdėjau Blekaitį skundžiantis devyniomis korektūros klaidomis. Devynios klaidos – dangiška muzika!
Gal Jūs sugalvosit ką nors, kad bent aptvarsčius šitąjį išpjovimą. Gal „Aidams“, manau, recenzuosiantiems žurnalą, mestumės paaiškinimo žodį ar šiaip ką nors.
Išskyrus tąsias korektūros klaidas (peronistų sabotažas?), blusų gausumu apnikusias jaunuosius rašytojus, šis numeris jau pranašesnis. Pažanga: popierius; mėginimas išdėstyti medžiagą su tam tikru planu ir susieti jos dalis; stipresnis žodis.
Redaktoriaus amžina galvoskauda bus: ką dėti į pirmąjį puslapį. Mano nuomone, ten geriausiai tiktų svarus, olimpiškas, teoretinis straipsnis. Girniaus straipsnis šiame numery, neginčijant jo vertės ar svarbos, vis tik yra apžvalginis ir poleminis ir tuo pačiu, būdamas priešaky, suteikia tokią spalvą visam žurnalui.
Kritika šiame numery svari, nors ir – dėliai mūsų bendros literatūrinės situacijos – turinti užsiimti mitų griovimu. Šita didžiai sveikatinga švarinanti funkcija skaitosi labai maloniai, ypač dėl palyginimų, kaip pav., mūsų rašytojų personažų eisena su Frank Kruko karieta gale. Gaila, kad kai kurios recenzijos taip pavėluoja ir kad neįmanoma aptart visas knygas, bet tai jau uždavinys ateičiai.
Vertimų, atrodo, per gausu. Ar ne geriau būtų koncentruotis į du–tris verstinius autorius, duodant atitinkamai daugiau jų kūrybos ir pridedant trumpą analizę. Arba koncentruotis geografiniai (šiame numery, sąmoningai ar ne, keliaujama Viduržemio jūros pakraščiais), ar – žanriniai.
Turint keletą aštrių kritikos problemų ir esant ryškiam skilimui tarp jaunųjų ir nebe jaunųjų, ar nebūtų įdomu paskelbt „symposium“ kuria nors literatūrine tema, pakviečiant dalyvaut ir „reakcinius“ kritikus?
Iš viso, medžiagos tvarkymui motto turėtų būt „Fülle und Ordnung“. Keturi prozos gabalai yra „Fülle“, bet Kafkos ir Meko novelių išspausdinimas greta jau yra „Ordnung“ – atradimas giminystės, nors ir tolimos; rimavimas.
Užbaigiant tas padrikas pastabas, pora smulkmenų: 1.) Ar nepraverstų turėt žurnalo turinį su autoriais – pavadinimais – puslapio numeriu, 2.) „Lankai“ apibūdinami kaip „neperiodinis... žodis“. Šita skamba truputį per ūkanotai ir skaitytojui gali sukelt asociacijų su „Nemunu“ ar kitais numirėliais. Atrodytų, jog tam skaitytojui reikia pabrėžt žurnalo nuolatinumą, nesustojamumą, kas palengvins jam norėti jo ir įprast prie jo.
Straipsnį šįsyk stengsiuos išsiųst laiku. Vadinsis jis „Avangardinės apraiškos amerikiečių teatre“ ir bus pusiau literatūrinis – pusiau teatrinis. Jei suspėsiu, nugriebsiu kokių smulkmenų.
Iki tada, su linkėjimais ir lenkimaisis ir iki Jūsų laiško,
Jūsų A. Landsbergis
P. S. Girdėjau, esat išvertęs dalį „Waste Land“??!! Kada galima bus išvyst?

 

Brooklyn, 1953 07 26

 

Mielas Niliūnai,
Buvau pasiryžęs rašyt laišką tik kai baigsiu pažadėtąjį straipsnį. Bet dėl sudėtingiausiųjų, surijusių ir teberyjančių laiką komplikacijų – kėlimasis, dažymas, kūdikių globa, mokslas! ir t. t. – turiu pasitenkint kompromisu. Kadangi straipsnis, kuriam tegaliu paskirt 4 min. į dieną, užsitęstų iki 1954 metų, išsiunčiu jo dalį, beveik užbaigtą savy. Tikiuosi, kad ji spės į trečiąjį numerį, o liekana, kurią – savo sąžinės ramybei ir redakcijos patogumui – išsiųsiu laiku (?!), būtų ketvirtajam.
Antrasai numeris turėtų būt seniai išpirktas – tokia reklama! Gaila, kad man teko skaityt tik Baroną, Aistį ir Tysliavą. Bet ir čia, kiek pykčio, erzelio, užsigavimo už pertrauktą sapnų grožybę. Koks rūstus Aistis ir kokius reikalavimus statąs kiekvienam; tas pat Aistis glostąs Baroną ir Audronę. Mūsų šiaudinio Olimpo pasipiktinimas, prasidėjęs su paties rašyta Alanto recenzija, atrodo, dabar pasiekia aukščiausią laipsnį. Gražu ir įdomu!
Jūsų redakcijoj, girdisi, taip pat karšta. Komunistų nukaukavimas, Lėto byla (sakiau, kad nedėti!), tvanas nedraugiškų recenzijų. Jei jūs, redaktoriai, perskirti tūkstančių mylių, dabar neišsisklaidysit, ateitis bus jums tik vaikų žaidimas.
Sekančiam numeriui (4) turiu porą sumanymų, bet apie juos parašysiu vėliau. Brūkštelki, ką jūs turit 3-iajam; girdėjau, kad medžiaga neperturtintas. Gaila, kad tos (prakeiktos) komplikacijos neleidžia man daugiau ką prisiųst. Kaip recenzijos ir recenzentai?
Mano žmona – horoskopas teisingas – buvo didžiai linkusi į vaidybos meną, bet aš pertraukiau tą daug žadančią jauną karjerą. Ji perveda tą histoninę energiją į kitas šakas, viena kurių yra virimas. Ir kalbant apie virimą – kodėl neatėjot tą vakarą, kai buvot New Yorke?! Laukėm su kepsniais ir vynais iki vėlyvos mėnesienos. Gerai, kad neprašytų svečių atsirado – suvalgė...
Sveikinkit savo žmoną, kuri dar puoselėja meną, įpėdinius ir – laišku prisiminkit. A. Landsbergis.

 

 

Brooklyn, 1953 10 21

 

Mielas Redaktoriau,
Novelė pavėlavo – tik spalių 18-ąją tegavau laiko jai perrašyti. Mano viltis, kad ji dar, vis dėlto, paklius į sekantį numerį, remiasi grynu sentimentalumu – jame dalyvaus Mekai ir Lėtas, mano ankstyvosios jaunystės nuodėmių kaltininkai.
Aš manau, jums bus įdomu išgirst apie keistas, antgamtines jėgas, besistengiančias sutrukdyt mano rankraščių išsiuntimą „L. Lankams“. Aš spėju, kad jūs užrūstinot jas, spausdindami visokius modernistinius ir nihilistinius autorius. O tai įvyko štai kaip:
Vasaros metu aš buvau pasiėmęs Jankaus recenziją į pliažą (paplūdimį?). Vos tik spėjau keletui minučių pasitraukti nuo jos /paliktos ant antklodės/, slūgstanti jūra, staiga, persimetė į potvynį ir apsėmė ją kartu su šimtais antklodžių, buterbrodų ir viršutinių rūbų. Kai aš ją ištraukiau iš šlapio smėlio, visos vietos, – nusižengiančios ura! – patriotinei – šiukštu! dorovinei linijai, buvo neįskaitomai išblukę.
Šį vėlyvąjį rudenį aš palikau dailiai mašinėle perrašytos novelės lapus ant stalo šalia skalbimo mašinos. Nieko neįtardamas aš akimirkai išeinu į kitą kambarį ir, tuojau, išgirstu mašiną suūžiant ir matau ją praryjant lapus. Žmona, kuri įjungė mašiną, sakė pajutusi staigų impulsą paspaust mygtuką. Aišku, išžvejotuose lapuose visi nedorumai ir nelietuviškumai buvo išblukę.
Visa šita yra tikrai įvykę ir gali būti patvirtinta liudininkų, pilnamečių ir aiškiame prote.
Dabar – apie „Lankus“. Gera juose tapatu su daug; medžiagos gausu ir lygis nežemas. Kaip įprasta, poezija iškilesnė už prozą, gal išskyrus tą visiškai neblogą ištrauką iš romano.
Sekantiems numeriams norėtųsi:
a) Bent truputį geresnio popieriaus.
b) Bent vieno svaraus straipsnio, kuris būtų kertiniu akmeniu – svorio centru dabar gana fragmentiškam žurnalui.
c) Daugiau planingumo medžiagos paskirstyme. Dabar žurnalo konstrukcija truputį primena romantišką poemą.
d) Poezijos vertimuose vienam numeriui apsiribot viena (ar dviem) srove, karta, tautybe ir būtinai duot platesnį straipsnį apie juos.
e) Teatro skyriaus (!) (kurio jau daugelį metų neturi nė vienas mūsų žurnalų). Girniaus straipsnis šiame numery yra pirmoje eilėje filosofinis, ir jo nagrinėjami veikalai galėtų būt novelės, romanai ar šiaip kas.
f) Filmos skyriaus. Jei redaktoriai nutartų, kad jis reikalingas, jie padarytų ne tik išmintingą, bet ir istorinį sprendimą. Rimtos, mokslinės filmos kritikos mes lietuvių kalboje niekad neturėjome. Jei redaktoriai pripažįsta, kad filma dabar yra savita meno rūšis (išskyrus 99,9 % šlamšto), jei jie įžiūri jos tamprius ryšius su moderniąja literatūra ir stilistinių priemonių giminingumą, jiems telieka tą skyrių įvesti.
g) Svarbesniųjų knygų svetimomis kalbomis aptarimo.
h) Visų (ir nepavėluotų) lietuviškų knygų recenzijų.
i) Optimizmo. Įžanginis žodis skamba truputį vagneriškai.
Beje, kaip biznis? Sodaitis minėjo, kad pas jį nelabai eina. Tikiuos, kad tik vietinis reiškinys.
Sekančiam numeriui manau paruošt straipsnį(ius) apie teatrą. Laimingu sutapimu šių mėnesių bėgyje New-Yorke bus galima matyt šios dienos teatro skersinį pjūvį: Bali šokėjai, Barant trupė, Graikų teatras, na, ir vietiniai eksperimentalistai. Puiki tema palyginimui.
Be teatrinio straipsnio yra dar krūva visokeriopos medžiagos, bet jai išbaigt kažin ar bus laiko. Rašyk, ko reikia – tada prisitaikysiu.
Dėl recenzijų „Aidams“ parašyk išsamiau – kada, kas, kur ir kaip?
Iki – Jūsų A. Landsbergis
p. s. Sūnus auga nesulaikomai.

 

 

Richmond Hill, 1954 01 14

 

Mielas Niliūnai,
Ką tik baigiau laišką Bradūnui, kurio sveikinimai ir pranešimai pasiekė mane pavėlavę visą savaitę. Vos užklijavus jo voką, laiškanešys pristatė Jūsų „epistoliją“ (cituojant Mikšį).
Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų sveikinimus ir tikiuosi, kad būsiu vertas antrųjų – romanui išėjus iš spaudos ir Jums jį perskaičius. Dirbau prie jo gana skubomis, kad suspėjus įteikt iki termino; todėl tikiuos dabar kiek aplyginti, nors „Draugas“ skuba spausdint.
„Gabija“ dar vis negauna „Lankų“ ir mano smalsumas vis auga, ypač dėl p. Blekaitienės naujųjų eilėraščių ir „Waste Land“ vertimo. Vien lietuviškai skaitančioji publika tegaus labai nedidelę tos Eliot poemos tūrio dalį, nes ji remiasi smulkiausiu istorinių ir fonetinių asociacijų tikslumu. Bet verst ją vis tiek vertėjo; aš, visa širdimi, už mėginimus pasiekt neįmanomo. Būtų buvusi nebloga idėja pridėt prie poemos aiškinamąjį „apendix'ą“, kaip ir pats autorius yra daręs. Bet kuriuo atveju, moderniosios poezijos siaubinamieji recenzentai turės ką cituoti.
Dėliai baisiausių darbų, spaudžiančių mane visą sekantį metų trečdalį, aš tesugebėsiu parašyt vienos knygos recenziją ir, gal (gal!), porą „smulkmenų“. Jei neatsiras didesnio poezijos žinovo ir Brazdžionio kūrybos imtinai žinotojo, parašysiu apie „Didžiąją Kryžkelę“. Labai niežtėtų rankos parašyti satyriškai triuškinantį ditirambusą apie du „romanus“ – Lukoševičiaus „Likimo žaismą“ ir Zeikaus „Laiptus į Tolumas“. Bet tepaliks jie 4-ajam numeriui.
Mūsų susitikimai New-Yorke yra vis fatališkai sutrukdomi. Iki to laiko ir, prieš tai, iki Jūsų sekančio laiško, mano šeima, įskaitant labai mechaniškų palinkimų jaunąjį konkistadorių, siunčia Jums, poniai ir sūnums linkėjimus iš iki pusiaujo apsnigto Richmond Hill namo.
Jūsų A. L.

 

 

Richmond Hill, 1954 09 08

 

Mielas Niliūnai,
Atskira siuntele prisiunčiau Pačiam 1 egz. „Kelionės“ romano, kuris šiandien susilaukė pirmos stebinančiai aklos kritikos – Gliaudos „pasąmoniniai psichopatologinių“ lukštenimų.
Berašydamas L. Enciklopedijai apie anglosaksų literatus, priėjau žodį – „essay“, kurio, pasak prof. Puzino, dar niekas nesąs aptaręs. Kadangi tas tarptautinis žanras priklauso bendrosios literatūros sričiai, tad aš ir nesiimsiu jo aprašyti kaip prof. Puzinas patarė. Spėju, kad Pats darysi tai ir patvirtinimui lauksiu žodžio iš Paties.
Savo ištrauką iš komedijos ir Jankaus recenziją (abu neilgus) „L. L.“ stengsiuosi pristatyti laiku, nors tai sugriautų mano tradiciją.
Linkėjimai visiems Niliūnams,
Jūsų Algirdas Landsbergis
P. S. Idėja „L. Lankams“ – eilėraščių rinkinys tema „Ars Poetica“. Modernūs eilėraščiai, aptariantys poezijos esmę ir procesą. Kritika ir poezija viename. Kelių tautybių. Aš žinau: vokiečių. Išverst galėtumėm visi bendradarbiai po vieną: Arch. McLeish, Marianne Moore, Yeats, prancūzą Guillevic. Pats tikrai atrastum prancūzų... [trūksta laiško pabaigos]

 

 

Richmond Hill, 1955 01 02

 

Mielas Niliūnai,
Jūsų atsiliepimas apie „Kelionę“ man suteikė daug džiaugsmo Jūsų laišką gavus. Dabar, po recenzijų „L. Lietuvoje“, „Ateity“ ir, ypač, po tūlo keliaujančio psichopato mažų melų, įdėtų į kitų asmenų lūpas, Jūsų nuomonė man įgavo dar didesnės reikšmės.
New Yorke oras kvepia naujų „L. Lankų“ atėjimu – pavasariškas. Ar mano teisingai spėjama? Įdomu skaityti, kaip mūsų estetai (Baltinis „Aiduose“) iškraipo kai kuriuos „L. L.“ teigimus apie meną ir moralę, ir gaila, kad visame numery į juos dar nebus atsakyta.
Kaip likusiajai redakcijos daliai patiko „Ars Poetica“ idėja? Jei – taip, aš pasiimu versti Yeats „Sailing to Byzantium“ – jo poetinį Credo. (Aišku, jei Jūs planuojat jį įterpti į tokį rinkinį.)
Apie „essay“ L. E. parašiau ir nusiunčiau prieš mėnesius. O praėjusiam laiške siūliau tą nuobodų darbą Jums, nes man buvo sakyta, kad Jūs redaguosite ir rašysite apie visą visuotiną, bendrąją etc. Literatūrą.
Linkėjimai visai Jūsų šeimai.
Jūsų Algirdas Landsbergis

 

 

Richmond Hill, 1955 05 04

 

Mielas Niliūnai,
Tikiuos, kad atleisi man už taip nedovanotinai ilgą tylą. Šiandien gautas Bradūno laiškas privertė mane susigriebt už galvos ir bėgt prie savo neatsakytų laiškų dėželės. Ir tikrai, ten gulėjo Paties du laiškai ir mano pradėtas rašyt atsakymas su balandžio 3 d. data. Kaip tai atsitiko? Įvykių griūtis, avalanšai, audros.
Dabar skubiai prie reikalų! Jūsų pakvietimas prisiųst eilių 6-ajam numeriui yra labai masinąs. Deja, eilių, vertų žurnalo, neturiu. Mano turimosios parašytos anksčiausiai prieš porą metų. Nebežinau, ar kada eiles berašysiu (gal reiktų koncentruotis į romaną ir dramą). Jei kada nors vėl mėginsiu tapti poetu ir mano kūriniai bus aukštesnio lygio, pirmąjį pluoštą prisiųsiu „L. L.“
Visiška laiko stoka, deja, verčia mane atsisakyt ir Nakaitės recenzavimo. Tad mano įnašas bus – su skaudama širdim – labai kuklus. „Light breaks where no sun shines“ vertimas. Paties minėtąjį „And death shall have no dominion“ yra išvertęs Kėkštas ir išspausdinęs „Santarvėje“. 7-ajam numeriui tikrai išversiu Yeatsą ir dar vieną gerą „Ars Poetica“ pobūdžio eilėraštį. Ir jei mano darbai nuslūgs (ko aš meldžiu ir tikiuosi), prisidėsiu kuo nors originalaus.
Penktasai numeris daro gerą įspūdį. Pastebėjau, kad recenzijų tonas žymiai švelnesnis. Dalinė amnestija?
Tikiuosi greitai galėsiąs paremt jus daugiau negu „našlės skatikais“ ir linkiu viso geriausio Pačiam ir šeimai.
Su lankininkiškais jausmais Algirdas Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1957 04 29

 

Mielas Niliūnai,
Atleisk už taip pavėluotą atsakymą – nežiūrint mano kilnių užsimojimų reformuotis ir tapt punktualesniu, darbai vis stumia laiškus vėlyn.
Mane didžiai laimingu padarė Paties gera nuomonė apie mano novelių (daugumoje ankstyvesnės jaunystės) knygą. Skaitau Patį vienu solidžiųjų mūsų kritikų ir žinau, kad „diplomatiškais“ komplimentais nesisvaidai.
Savo autorines kopijas tegavau labai vėlai ir dabar atskiram voke siunčiu vieną Pačiam.
Bekalbant apie kritiką, norėčiau pasidalint man nesenai kilusia idėja. Per šiuos dvylika metų spaudoj pasirodė nemaža gerų kritikos straipsnių, aukšto lygio recenzijų. Kodėl neatrinkus geriausiųjų ir neišleidus „12 Tremties Metų Kritikos Antologijos“? Ją galima būtų planuoti chronologiniai, autoriniai, sroviniai etc. Tokia „summa“ būtų – mano nuomone – labai vertinga. Mecenatas turėtų atsirast.
„Lankams“ teatrinį straipsnį prisiųsiu. Taip pat netrukus išsiųsiu angliškų poezijos pavyzdžių minėtajam simpoziumui. Pats pamėginsiu išverst McLeisho „Ars Poetica“. Gruodžio recenzijos tikrai, deja, nebesuspėsiu parašyt. Turiu net keletą terminuotų dalykų tam laikotarpiui, ir recenzija fiziniai nebus įmanoma.
Linkėjimai visai Niliūnų šeimai ir Bradūnams!

 

 

Niujorkas, 1957 05 20

 

Mielas Niliūnai,
Turiu nemalonią žinią – dėl begalės naujų viršvalandžių oficialiame darbe, nebespėsiu paruošt straipsnio apie epinį teatrą sekančiam „L. L.“ numeriui. Tikiuos, kad tai nesudarys redaktoriams per daug nemalonumų. Straipsnis bus tikrai gatavas vėlesniam numeriui.
Poezijos rinkiniui turiu tris eilėraščius: Yeatso – „Sailing to Byzantium“, Whitmano – „The unexpressed“, McLeisho „Ars Poetica“. Juos išversiu ir prisiųsiu laiku.
Paskutiniuoju metu į Lietuvą buvo pasiųsta po keliasdešimt egzempliorių tremty išėjusių knygų. Šiuo projektu rūpinasi V. Rastenis ir jį remia „Mid-European Study Center“ (Free Europe Committee). Aš pasiūliau Rasteniui, kad pasiųstų paskutinįjį „Lankų“ numerį – mano manymu, ir idėjiniai, ir finansiniai „Lankams“ būtų naudinga parduot 50 egz. ir paskleist juos Lietuvoje. Jei tas planas redaktoriams priimtinas, malonėk pasiųst 1 egz. Rasteniui šiuo adresu: V. RASTENIS, LITHUANIAN DESK, FREE EUROPE COMMITTEE, INC., 2 Park Ave, New York 16, N. Y.
Kokia Paties nuomonė apie praėjusiam laiške mano minėtą kritikos knygą?
Su linkėjimais! Algirdas Landsbergis
P. S. Ta pačia proga – jei Pačiam žinomas – prašyčiau prisiųst E. Gruodžio tikrą pavardę ir adresą.

 

 

Niujorkas, 1957 06 26

 

Mielas Niliūnai,
Kaip jau rašiau Bradūnui, straipsnį kaip nors stengsiuos sulipdyti. Tai būtų rugpjūčio antroje pusėje. Mano pasiaukojimas, kad įvykdžius tai, yra neįmanomas aprašyt – atitraukiu pieną nuo savo vaikų burnų ir užtęsiu savo literatūrinius projektus, kuriems ir taip tėra laiko trupiniai. Siūlau įsteigt „L. L.“ Hall of Fame, kurioje žygdarbiai kaip manasai būtų įamžinti su nuotraukomis ir aprašymais.
Su dideliu įdomumu skaičiau Paties pastabas apie mano knygą. Jos man savaip nušviečia ir mano paties stilių ir padeda man geriau jį įsisąmoninti. Ačiū.
Kritikos antologijos mielai imčiaus redaguot, bet laiko stoka absoliučiai neleidžia, kadangi mūsų visų laiko ištekliai toki patys, siūlyčiau padaryt šitą kolektyviniu projektu. Pats, kaip nuvaręs plačiausią vagą praėjusio dešimtmečio kritikoje ir geriausiai pažįstąs mūsų kritikos kelius, turėtumei būti vyriausiuoju redaktoriumi. O mes kiti – koks desėtkas – galėtumėm rinkt įdėtinius straipsnius iš savo archyvų ir siųst sugestijas.
Nesenai mačiau Rastenį. Pasirodo, kad tas jų knygų siuntimas į Lietuvą stengiamas laikyt paslapty. Todėl aš ir neprasitariau Pačiam minėjęs apie jį. Tepasakiau tik, kad Pats turi apie 50 egz. savo eilėraščių, kuriuos būtų verta išsiųst.
Iš jų (Rastenio ir Aisčio) sužinojau, kad jie užsakė 100 egz. paskutinio numerio „L. L.“ Kadangi jūs teturit jo apie 20 egz., siūlyčiau liekaną užpildyt kitais numeriais, jei jų dar turite, tikiuos (beje, paskutinysis numeris tikrai yra savaip blankokas).
Su geriausiais linkėjimais visiems Niliūnams!
A. Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1957 12 20

 

Mielas Niliūnai,
Sausio 31 d. PEN klubui skaitysiu paskaitėlę apie „tremties įtaką lietuvių literatūrai“. Iliustracijai noriu duot keletą svaresnių mūsų literatūros pavyzdžių angliškai. Ar nėra kas nors Paties išversta anglų kalbon? (Girdėjau, kad Radausko esama.)
Jei – taip, būk malonus ir prisiųsk man tuos vertimus. Taip pat prašau leidimo išspausdint juos „Lituanus“ žurnale.
Jei – ne, mėginsiu išverst ką nors pats: jei užteks laiko. Vertimo pavyzdį prisiųsčiau Pačiam.
Kaip „Lankai“? Kaip kritikos antologija?
Daug linkėjimų Poniai.
Bičiuliškai A. L.

 

 

Niujorkas, 1958 04 04

 

Mielas Niliūnai,
Greitomis portalinės sistemos upėmis prasimušu į dar neatsakytą laišką...
Noriu pranešt Pačiam, kad PEN paskaitoje buvo skaityta ištrauka iš „INFERNO“. Šiuo metu dar negaliu prisiųst vertimo pavyzdžio Pačiam, bet tai greit padarysiu.
Prašymas! Sekančiam „Lituanus“ numery pristatysiu Škėmą. Pats esi parašęs gerą ir išsamią recenziją apie „Ingą“. Būk malonus ir padaryk iš jos 3–4 mašinėle raš. puslapių (2-spaced) portretą. Mes išsiversim anglų kalbon. Turi laiko iki gegužės vidurio. Meldžiame, neatsisakyk!
Taip pat parašyk, ar yra Paties kas išversta anglų kalbon? Būtų gera Pačiam paskirt rugsėjo numerio. Aš tikiuos išverst visą „Inferno“, bet nežinau, ar suspėsiu.
Bradūno laiškas man paaiškino emocinę atmosferą L. L. redakcijoje. Atjaučiu Jus ir kiek galiu padėsiu. Tas „kiek galiu“, deja, ribotas. Bet Jūs, poetai, žmonės suprantą ir to Jums aiškint nereikia.
Linkėjimai šeimai!
A. Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1958 05 21

 

Mielas Niliūnai,
Nebeatsiprašysiu dėl vėlavimosi. Atrodo, kad mes abu nepaprastai užsiėmę ypatos ir turim chronišką nepaslankumą atsakyt į laiškus. Aš, aišku, esu labiau nusikaltęs iš mudviejų.
Mano nuoširdi padėka už Tavo naująją knygą. Man ji yra tikrai brangi dovana. Senam Tavo poezijos mylėtojui itin įdomu sekt Tavo tolesnį vystymąsi: eufoninius eilėraščius, vis stipriau pasireiškiančiąją graikiškąją – klasiškąją poemų šeimą ir „anti-klasiškuosius“ giliausiai asmeninius eilėraščius. Prisipažinsiu, kad aš vis dar viliuos, jog Tu imsiesi poetinio epo, knygos ilgumo „Inferno“ temos plėtojimo, ar pan. Ar mano nuojauta kiek pagrįsta?
Gal teko susisiekt su savo angliškuoju vertėju? Jeigu jis sutiktų duot savo vertimus ir jeigu man pavyktų išverst visą „Inferno“ (kurį prisiųsiu patikrint), galėtumėm Tave skirt rugsėjo ar gruodžio „Lituanus“.
Mano penklubinis referatas nieko daug naujo nepasako – man vis sunkiau prisiverst prie teoretinių raštų. Bet nėra jis ir blogas, ypač nesant panašių straipsnių. Perrašau jį dabar lietuviškai ir tikiuosi galėsiąs jį išsiųst savaitės bėgyje.
„L. L.“ redakcijos negalavimai mums čia buvo bent dalinai žinomi. Jie nuteikia „Lankų“ prietelius gana liūdnai, ypač paskutiniam numery žymus lygio ir integriškumo smukimas. Gal todėl iš bendradarbių entuziazmas buvo šiek tiek atvėsęs. Ar yra vilties pagerėjimui? (vis dar laukiam – nesulaukiam naujo „Lankų“ numerio).
Labai laukiam tavo straipsnelio apie Škėmą. Redakcija turi išleist šį numerį šiek tiek anksčiau.
Beje, nesenai teko buvot Čikagoj, kur mačiau pirmą savo dramos pastatymą („Vėjas gluosniuose“). Keistas jausmas – ir sava, ir svetima.
Linkėjimai visiems taviškiams ir, ypač, Poniai.
Tavo A. L.

 

 

Niujorkas, 1958 07 15

 

Mielas Niliūnai,
Meldžiu suprast ir atleist mano uždelsimą atsiųst straipsnį.
Trys dideli stabdžiai sumaišė mano planus:
a) nelauktos tarnybinės kelionės,
b) skubus reikalas perrašyt „5 stulpų“ dramą pastatymui, įvyksiančiam Clevelande lapkričio 15 d.,
c) labai skubus reikalas paruošt anglišką vaidinimo versiją.
Kaip matai, mano padėtis absoliučiai neleidžia paruošt žadėto straipsnio. Kaip tik ji pasikeis, bematant parašysiu.
Linkėjimai žmonai ir visai šeimai!
Tavo A. Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1959 04 16

 

Mielas Niliūnai,
Buvo gera skaityt Paties laišką – iš protingų žmonių reikėtų girdėti kokį žodį bent porą sykių į metus.
Ačiū už reakciją „5 stulpų“ byloje. Bent vienu atžvilgiu ši byla man buvo labai maloni: gavau daug laiškų, ypač mūsų kartos rašto žmonių, pareiškiančių pasipiktinimą „Darbininko“ išdaigomis. Sutinku su Pačiu, kad mūsų spaudos lygis darosi pasibaisėtinas.
Su drama padėtis dabar tokia: spalių mėnesį The Lambs New Yorke duos pilną profesinį pastatymą „limited engagement“ laikotarpiui. Jei šis pastatymas gerai pavyks ir jei pasiseks surinkti pinigų, drama bus perkelta į kitą teatrą neribotam laikui. Pastatymo akcijos dabar žymiai pakilo, nes mano „produceris“ turėjo nepaprastą pasisekimą su savo vieno-žmogaus-vaidinimu Mark Twain Tonight prieš 10 dienų. Manajai dramai šiuo metu ieško režisieriaus. Jei kas įdomesnio atsitiks ateinančiomis savaitėmis – parašysiu.
Žmona dėkoja už sveikinimus jos debiutų proga. Praėjusių 1,5 metų laikotarpyje ji turėjo keturias svarbokas roles New York University dramos teatro pastatymuose. Dabar stengiasi prasimušti į profesionalinį teatrą, kurin kelias ilgas ir sunkus.
Paties knygos klausimą iškėliau LRD Valdybos susirinkime (ši Valdyba nedaug kuo geresnė už praėjusią – sekančią būtinai reikėtų sudaryti Baltimorėje – Washingtone). Knyga jau įtraukta į svarstysimųjų sąrašą. Komisija nėra ypatingos išminties, bet gal bent didelio „promoho“ nepadarys. Kaip man dabar atrodo, didžiausios varžybos turėtų būti tarp Paties ir Bradūno rinkinių.
Linkėjimai Paties žmonai ir šeimai.
Bičiuliškai – A. Landsbergis
P. S. Ką nutarė „Lankų“ redakcija bal. 4–5?
P. S. II. Ar būtų įmanoma duot priedinį atsakymą į anketą. Dabar paskaitęs matau, kad klausimus nelabai supratau ir atsakiau gana paviršutiniškai.

 

 

Niujorkas, 1959 08 19

 

Mielas Niliūnai,
Grįžęs iš labai pratįsusių atostogų, radau Paties malonų laišką, į kurį – mušdamasis krūtinėn už vėlavimą – atsakau.
Prisimenant LRD premijos komisiją, mano įspūdžiai buvo gana liūdni. Diskusijos, kurios tikėjausi, buvo vengiama. Argumentai... Štai pora jų pavyzdžių: „Niliūnas gal kada nors bus suprastas, bet dabar jis nesocialus“; „Kaip galima naudoti tokį vaizdą, kaip „pilvas – amfiteatras“; „per daug kalba apie krūtis“ etc.
Neabejoju, kad išeisiantis LL numeris bus įdomus. Tikėk man, kad labai norėčiau prie jo prisidėti. Bet šiuo metu – mažiausiai iki gruodžio mėn. – tas man fiziškai neįmanoma. Yra visokių laiką ryjančių darbų darbelių, ryšium su angliškosios „5 stulpų“ versijos pastatymu. Ir, priedo, duonai prisidurti, esu pasižadėjęs padaryt, terminuotai, ilgą vertimą, kartoju – su didžiausiu malonumu dalyvaučiau šiame numeryje...
Kalbant apie LL kritikos skyrių, gal vertėtų jin įtraukti R. Šilbajorį. Jis vaikinas gero skonio, su akademiniu išsilavinimu (dėsto rusų literatūrą), turi palinkimo kritiko darbui, turi integritetą. Be to, norėčiau pasiūlyt LL šiuos dalykus: a.) Švedo poezijos pluoštą, b.) Ivasko straipsnio apie Radauską vertimą, c.) Rannito straipsnį apie simbolio funkciją moksliniame amžiuje (skaitytą PEN konferencijoje Frankfurte), d.) „Espriot“ žurnale (1959 vasario mėn.) tilpusį anoniminį rusų rašytojo straipsnį apie socialistinį realizmą ir formą (vertimą).
Džiaugiausi sužinojęs, kad Pats gavai darbą Kongreso bibliotekoje. Mano geriausi linkėjimai šitoje naujoje Paties amerikinės buities stadijoje, kuri – neabejoju – sudarys palankesnes sąlygas Paties kūrybai. Sveikink žmoną ir visą šeimą.
Tavo – A. Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1959 11 05

 

Šiuo metu ruošiamos dvi Rytų Europos rašytojų antologijos:
1. Vakarų Vokietijoje, vokiečių kalba. Leidėjai: PEN Club in Exile ir vokiečių leidykla. Redaguoja: M. Lisiewicz. Priimami kūriniai vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Pastarieji bus išversti vokiečių kalbon. Baigtinis terminas prisiųsti kūrinius: 1959 gruodžio 31 d.
2. New Yorke. Žurnalo „The Polish Review“ redakcija pakvietė žinomą amerikiečių rašytoją Clark Mills (Adomo Mickevičiaus antologijos anglų kalboje redaktorių etc.) suredaguoti vieną specialų žurnalo numerį, skirtą Rytų Europos rašytojams. Lietuviams C. Mills žadėjo skirti 30 psl. (iš 250). Mr. Mills priims ir pažodinius vertimus, kuriuos jis ar jo kolegos rašytojai stengsis suliteratūrint (autoriui bendradarbiaujant).
Prašau siųsti tokius kūrinius man (A. Landsbergis, 87–20 125 St. Richmond Hill 18, N. Y.), o aš juos pasiųsiu redaktoriams.
P. S. Vienintelis redaktorių kriterijus kūriniams atrinkti – literatūrinė vertė.
Mielas Niliūnai,
Atleisk už „neasmenį“ įvadą, bet kadangi tąjį tekstą išsiunčiu tuzinui žmonių, norėjau sutaupyt laiko.
Labai lauksiu iš tavęs Kūrybos. Čia yra gera proga gaut nemokamų vertimų vokiečių kalbon (ir sudomint vokiečių skaitytojus ir leidėjus) ir, Clark Mills atveju, duot savo kūrinius amerikiečių poetams mokamai išversti.
Žinau, kad Čiurlytė-Barnett yra mėginusi versti tavo poemų. Jas galima siųst Mills ir Vokietijon. Tevargsta tieji poetai ir teverčia. Jei jų rezultatai bus geri – aprobuosi, jei ne – be tavo leidimo nedės.
Tikiuosi, kad „Lankai“ greitai pasirodys (ir gailiuosi, kad kol kas negaliu niekuo prisidėti). Čia pora idėjų sekančiam numeriui:
1. A. Rannito straipsnis apie simbolius moksle ir poezijoje (Apie jo anglišką versiją šiltai atsiliepė S. Spender).
2. Rinkinys Lietuvoje esančių poetų eilėraščių, remiantis tik jų estetine verte.
Linkėjimai šeimai!
Lauksiu Tavo laiško ir, ypač, kūrinių.
Tavo A. Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1960 01 15

 

Mielas Niliūnai,
Prieš kurį laiką rūpinomės gauti „Lituanus“ žurnalui lietuvių–latvių–estų–suomių simposijumą apie Pabaltijo literatūrą. Dabar Ivar Ivask praneša man, jog angliškasai simposijumo tekstas esąs pas Patį. „Manos“ sutikimas „Lituanui“ šią medžiagą išspausdinti yra duotas. Tad meldžiu Paties – jei tekstas jau išverstas „Lankams“ – prisiųsti man angliškąją versiją.
Kaip „Lankai“ mezgasi? Mano susidomėjimas didelis, kaip ir mano atgaila už negalėjimą prisidėti prie šio numerio. Bet vaidinimo problemos dar užima visą laiką.
Labai lauksiu Paties parašant!
Linkėjimai visiems Niliūnams!
Bičiuliškai, A. Landsbergis

 

 

Niujorkas, 1960 02 25

 

Mielas Niliūnai,
Vėlyvas atsakymas į Tavo malonų laišką iš tarp darbų paklydusio atsakytojo.
Ačiū už anketos tekstus, kuriuos persiunčiau Ivaskui. Man jis buvo davęs suprasti, jog jie būsią išversti anglų kalbon žurnalų redaktorių ir tada galėsią būti išspausdinti „Lituanus“. Bet tai būta tik svajonės.
Mano dramos reikalas buvo įklimpęs į visokiausias komplikacijas, kurias atpasakoti užimtų per daug vietos. Viskas tačiau išsisprendė gerai ir naujas produceris (tarp kita ko, ir teatro savininkė) žada pastatyti „Stulpus“ rugsėjo pabaigoje. Režisierius tas pat. Tikslią datą paskelbsiu spaudoje; lauksiu Paties apsilankant.
Man truputį neaišku, kodėl Babrausko intrigos užtęsia „Lankų“ išleidimą. Nebent norėtumėt įdėti „akiratį“. Beje, kaip ta visa istorija su Kėkštu baigėsi? Ar jis jau Lietuvoje?
Su vertimais, deja, jau per vėlu – visos antologijos griežtai laikėsi termino. Bet Tavo turimuosius vertimus mielai panaudotumėm „Lituanus“.
Kalbant apie „Lituanus“, iš jo padaryti „šios dienos“ leidinį beveik neįmanoma, nes absoliučiai trūksta medžiagos. Net ir tos provincialinės kartais neatsiranda. Tad redaktoriai griebiasi kad ir Jurijaus skystimo. *. Jeigu galėtumėme suburti stiprių bendradarbių ir iškasti porą gerų vertėjų, „Lituanus“ tikrai galėtų tapti įdomiu ir svariu žurnalu. Jeigu...
Tiesa, Gliaudos romanas yra niekas kitas, kaip provincinio lygio žurnalizmas. Nejaugi tarp kandidatų nebuvo nė vieno, kuris bent mėgintų pasiekt literatūrinio lygio?
Gyvuoki! Mano linkėjimai visiems Niliūnams!
Tavo A. Landsbergis

* Dėkui už komplimentą ryšium su „Lituanus“. Dabar aš tesu jiems „patarėjas“, jau pora metų kaip išstojęs iš redakcijos.

 

 

Niujorkas, 1960 08 26

 

Mielas Niliūnai,
Pats gal jau pastebėjai mūsų spaudoje užuominas apie Lietuvių Poezijos Antologijos leidimo planus. Tos užuominos teisingos – yra leidėjas (Voyages Press), yra gebąs ir norįs amerikietis poetas-redaktorius (Clark Mills), yra būrys stiprių amerikiečių poetų, pasiruošusių pradėti darbą. Nors baisiai neturiu laiko, pažadėjau talkininkauti Millsui, nes proga vienatinė, nepakartojama, ir siekis vertas darbo.
Čia pridedu keletą egz. Millso surašytų instrukcijų eventualiems pažodinių vertimų (literate literal translations) darbuotojams. Didžiausia problema ir yra surinkti būrį sumanių žmonių, gerai mokančių abi kalbas, kurie atliktų tą svarbų pamatinį darbą. Pagalvok apie tokius žmones tarp savo draugų, giminių, pažįstamų, neišskiriant priešų, ir – jei jie tokiu poetišku bei patriotišku darbu domėtųsi – tark jiems parašyti man.
Pagrindinis mano prašymas iš Paties būtų paruošti savo reprezentacinių poemų pažodinius vertimus. Spręsk savo nuožiūra, kuri grupė Patį tinkamiausiai atstovautų (asmeniai aš turiu silpnybę „Inferno“ poemai).
Be to, labai norėčiau Paties pagalbos Antologijos paruošime aplamai. Ateity, kada medžiaga bus surinkta, Pats būtumei tinkamiausias asmuo parašyti įvadinį istoriniai-kritinį essay apie lietuvių poeziją. Tai būtų „inside view“, o Millsas parašytų pašaliečio impresijas. Taip pat būčiau labai dėkingas apie Tavo nuomones ir pasiūlymus apie poemų atranką ir t. t., pradedant atsakymu į šį laišką.
Kada „Lankai“ išeis į lankas? Beatostogaujant Kennebunkporte teko sutikti J. Girnių, su kuriuo kalbėjome apie „Lankus“, Tremties kritikos antologijos (arba Paties kritikos straipsnių rinkinio) leidimą, „lankininkų“ susiėjimą kur nors kasmet ir pan.
Apie „Stulpų“ pastatymą gal jau teko skaityti lietuviškuose laikraščiuose. Formaliai viskas sutvarkyta, pasirašytos sutartys, avansai prašvilpti. Premjera turi būti ne vėliau vasario pabaigos.
Linkėjimai visiems Niliūnams. Spaudžiu kairę, o su dešine parašyk.
Tavo A. L.

 

 

Niujorkas, 1961 07 07

 

Mielas Niliūnai,
Siunčiu tau pirmąją „Inferno“ versiją, padarytą C. Millso. Kadangi poemoje daug asmeninių ir literatūrinių aliuzijų, būtų gera, kad patsai atidžiai peržiūrėtumei šį vertimą tikslumo atžvilgiu ir taip pat pridėtumei savo pastabas aplamai.
Dėliai kitų paties eilėraščių – „A l'ombre“ taip patiko visiems jį skaičiusiems, kad Mills būtinai nori jį įdėti – tik naujame vertime. Tas pat ir su „Motinai“. Jei pats norėtumei išversti dar vieną prie tos trijulės – ar jau turi išverstą – siųsk mums.
Čia pridedu keletą lapelių, kuriuos paskleisk, jei paranku, savo pažįstamiems. Prenumeratos labai lėtai renkasi, o reikia pinigų pradinėms išlaidoms.
Laukiu Tavo pastabų – A. L.

 

 

Kennebunkport, 1961 08 04

 

Mielas Niliūnai,
Tavo laiškas pasiekė mane pavėluotai, gerų žmonių atvežtas iš New Yorko. Čia būsiu iki rugpjūčio 20 d.
Tavąjį žodį apie „Inferno“, kartu su pastaba apie prasmę poemos pabaigoje, pasiunčiau Millsui, idant pataisytų. Čia pridedu naują „A l'ombre“ versiją. Lauksime iš Tavęs pastabų apie vertimo tikslumą, ir kt.
Prenumeratas bematant siųsk į leidyklą (Voyages Press, 35 West 75 St., N. Y.). Didžiai dėkojame už pastangas, nes su prenumeratomis katastrofiška padėtis.
Ačiū už Tavo nuomonę apie poetus iš Lietuvos. Beje, aš sutinku su tavimi, kad geriausioji poezija dabar Lietuvoje „tragiškai“ primityvi, valdiška ir provinciališka. Mano pareiga tačiau yra susipažinti su kiek galima daugiau jų kūrybos pavyzdžių ir dėti tai, kas būtų verta. Iki šiol tokių kūrinių, deja, neradau. Principiniai, tačiau, nedėti tų poetų vien dėl to, kad jie yra Lietuvoje, ar partijoje, būtų tokia pat nesąmonė, kaip dabar komunistų daromi apribojimai. Eilėraščio vertė nesumažėja dėl to, kad jo autorius yra komunistas, homoseksualas, ar tėvažudys. Tik, kaip atrodo, homoseksualai ir tėvažudžiai parašo žymiai daugiau vertingos poezijos negu komunistai.
Bradūnas man minėjo apie planus išleisti essays rinkinį apie išeivijos literatūros dvidešimtmetį. Planas kilnus. <...> Aš pasiūliau Bradūnui tokį paskirstymą: Niliūnas (proza), Grinius (poezija), Šilbajoris (drama). Kalbant visai rimtai ir realiai, Pats esi stambiausia kritikinė asaba tarp knygos numatomų autorių, ir apriboti Paties indėlį straipsniu apie dramą būtų absoliučiai netikslu. Nežinau, kokia Paties nuomonė apie Grinių, bet jei bent dalinai sutinki su manimi, pamėgink savo ruožtu įtikinti Bradūną.
Klausi apie mano darbus. Jie daugiausiai proziški, sviestui prie duonos pridurti (kaip Pats esi patyręs ant savo kailio). Turiu pusiau iškeptų trejetą vienaveiksmių ir komediją, bet jiems toli iki galutinės išvaizdos. O laiko badas stabdo kitus planus.
Sveikink visus Niliūnus – ir parašyk. Tavo A. Landsbergis
p. s. Aš vis dar galvoju, kad koks nors fondas ar mecenatas (Į Laisvę?) turėtų išleisti rinktinių Paties kritikos straipsnių knygą.

 

 

Niujorkas, 1961 10 03

 

Mielas Niliūnai,
Ačiū už tavo laišką ir sugestijas „A l'ombre...“ eilėraščiui. Jas įtraukėme į tekstą. „Motinai“ pakeitėme stipresniu „Silence“.
Džiaugiuosi žinia apie Paties kritikos knygos progresą. Ir ta pačia proga kreipiuosi į Patį, kaip į kritiką, su prašymu: PEN klubas Londone pradėjo leisti trimėnesinį literatūros žurnalą „Arena“. Du trečdaliai kiekvieno numerio skiriami paskiros tautos išeivijos kūrybai (1-asis numeris buvo skirtas estams, 2-asis lenkams). Kiekvieno numerio pradžioje duodama 6–12 puslapių kritiškai istorinė išeivijos literatūros apžvalga. Man tenka redaguoti lietuviškasai numeris, išeisiąs 1962-ųjų metų vidury, ir aš labai prašau Patį parašyti tąją apžvalgą jam. Pats mūsų išeivijos literatūrą puikiai pažįsti ir esi rašęs apie jos visas svarbiąsias apraiškas, tad toji apžvalga neturėtų sudaryti sunkumų. Parašyti jai laiko turi iki sausio 15 d. (1962). Čia pridedu estiškąją apžvalgą (kuri man nelabai patinka), o lenkiškąją prisiųsiu atskirai, kartu su visu žurnalu. – Tikiuosi, kad netarsi „ne“.
Mano kūryba kol kas vis dar hieroglifiniame stovy – krūvos popierių su sauvališkais rašmenimis, piešiniais ir eibe strėlių, besistengiančių sutverti tvarką. Kai tik bus paskaitoma, mielai prisiųsiu.
Linkėjimai visiems Niliūnams! Tavo A. Landsbergis
p. s. Pagalvok ir apie savąją kūrybą „Arenos“ lietuviškam numeriui.

 

 

Niujorkas, 1961 11 10

 

Mielas Niliūnai,
Ačiū už kritikines sugestijas ir, ypač, už sutikimą parašyti įvadą „Arenai“. Jei žinotumei kokių įdomių angliškų versijų, siųsk man.
Beje, kitais metais trimėnesinis „the Literary Review“ nori paskirti vieną numerį trijų Pabaltijo tautų literatūrai. Paskui tas numeris būtų išleistas atskira knyga. Bet apie jį – vėliau.
Esu pats baisiai nerangus laiškų rašyme, tad suprantu tavąją padėtį.
Kaip sekasi „Literatūros lankus“ ruošti?
Ir tikiuosi, kad darbų tvanas Pačiam sumažės.
Linkėjimai visiems Niliūnams! Tavo A. L.
p. s. Įvadą „Arenai“ turėčiau gauti ne vėliau sausio 5 d. (1962 m.).

 

 

Niujorkas, 1962 02 15

 

Mielas Niliūnai,
Ačiū už Tavo apžvalgą. Ji trumpa, bet „Arenai“ tiks – toksai jų tenai tikslas. Kad nepavėlavus, labai skubiai turėjau ją versti, ir tikiuosi, kad likau ištikimas originalui.
Dėliai Škėmos Raštų leidimo, pridedu savo laiško Mackui nuorašą ir pirmąjį raštų sugrupavimo planą. Paties minimam kritiškam leidimui „su visomis implikacijomis“ neturėčiau ir aš laiko. Tačiau, manau, kad tokia laida nebūtina. Be pačių tekstų, mano nuomone, reikėtų įdėti išsamų kritišką įvadą, pagrindines datas, pastatymų nuotraukas. Medžiagos rinkime, korektūrų taisyme ir spaustuviniuose reikaluose pasižadėjo talkininkauti Čikagos grupė*. Tad atrodo, kad mums trims (ar keturiems – su Mackumi) darbo per daug nebūtų. Man būtų itin miela ir „reassuring“, kad Pats prisidėtumei prie šio projekto Antano atminimo dėliai.
Dabar – strėlė tolimesnėn ateitin. Žurnalas „Literary Review“ pasiūlė man ir Clark Millsui paruošti specialų numerį, skirtą naujajai Pabaltijo literatūrai. Pasiūlymą priėmėme. (Nors iš tų antologinių darbų nėra daug dvasinio peno ar piniginio pelno, nesinori praleisti retų progų lietuvių literatūrai populiarizuoti.) Specialusis numeris išeitų šių metų pabaigoje, ir vėliau Voyages Press išleistų jį atskira knyga. Kadangi žurnalas riboto dydžio – apie 170 p. – teks daug žongliruoti, kad suspaudus jin visų trijų tautų kelių žanrų kūrinius. Mano apskaičiavimu, lietuviams tektų: 10–12 eilėraščių, 1 novelė (arba 2 trumpos novelės), 1 essay. Taip pat norima dėti vieną vienaveiksmį (visoms trims tautoms). Tad būki geras ir, progai atėjus, pagalvoki: a) kokį Tavo eilėraštį dėsime (nebent norėtumei būti atstovaujamas essay); b) kokie kiti lietuvių autorių kūriniai, Tavo manymu, yra būtini tokiam leidiniui. Beje, šiam leidiniui viskas turės būt nauja – negalėsime perspausdinti angliškose prozos ar poezijos antologijose dėtųjų.
Tad toki mano klausimai ir prašymai. Labai lauksiu parašant. Sveikink visus Niliūnus!
Tavo Alg. Landsbergis

* Ponia Škėmienė turi surinkusi rankraštinius nespausdintus fragmentus.

 

 

Niujorkas, 1962 08 23

 

Mielas Niliūnai,
Ačiū už Tavo poemas, kurias radau šį rytą grįžęs namo iš atostogų. Jas šią popietę perskaitėme su Clark Millsu ir nusprendėme, kad jos būtų labai tinkamos „Literary Review“, jas kalbiniai pašlifavus. Ar sutiktumei, kad Millsas pabandytų jas pašlifuoti? Spausdinamoji versija, aišku, būtų palikta Paties aprobacijai. Šis būdas gal būtų ir geresnis, nes „Žiemos elegijos“ pažodinis – ir vėliau „poetinis“ – vertimas užimtų per daug laiko.
Pačiam lankantis New Yorke – ką regėjau ir „Vienybės“ nuotraukose – aš dar tebebuvau namuos (kuo galėjai įsitikinti pakėlęs telefono ragelį). Dolce far niente baigėsi su vakardiena.
Savo raštų į „L. Review“ nedėsiu, nes kaip redaktoriui lyg ir nepatogu.
Linkėjimai Niliūnams! Tavo A. L.

 

 

Niujorkas, 1963 01 11

 

Mielas Niliūnai,
Gerai, kad sutikai (principe!). Daugiau davinių tau tiesiai atsiųs Penguin. Su jais galėsi tartis, ir neabejoju, kad susitarsi.
Didžiuma mano laiko praeina visokiems niekams (vertimams, antologijoms, pus-politiniams straipsniams), idant prisidūrus sviesto prie duonos. Todėl ir daug visokiausių planų kol kas tėra užuominos ir brėžiniai fragmentų krūvoje. Šį pavasarį tikiuosi užbaigt (lietuviškai ir angliškai) liūdną komediją – tikiuosi, kad ji užsipelnys Tavo dosnaus spėjimo, jog aš dabar „įdomius“ dalykus berašąs.
Šiom dienom straipsnely „Draugui“ sušukau, jog kas nors turi išspausdinti Tavo „Hamleto“ vertimą. O kaip su straipsnių, essays, recenzijų rinkiniu. Kokia įdomybė jis būtų Lietuvoje!
Visi Landsbergiai dėkoja už sveikinimus ir sveikina visus Niliūnus.
Tavo Alg.

 

 

Niujorkas, 1967 10 09

 

Mielas Niliūnai,
Štai kokius pokštus likimas mums iškrečia! O mes buvome pasiryžę tave pasodinti tarpe tų poetinių korifėjų. Dabar, deja, per vėlu – knyga jau renkama.
Tavo geri žodžiai apie mano rašinius labai padrąsinantys, nes ir aš virstu pesimistu. Kiek žmonių toje mūsų išeivijoje dar domisi tokiais dalykais. Ypač sėdint teatre ir stebint lietuvijos reakcijas jauti, kad eskimai ar abisiniečiai būtų tiems reikalams atviresni ir imlesni.
Vis dar lauksiu Tavo kritikos straipsnių rinkinio. Tai būtų žymiai svarbesnis išeivijos literatūros paveikslas negu dabar Bradūno leidžiamoji kompiliacija.
Sveikinu su nauja „rezidencija“. Aš vis dar nepakylu į savininkų statusą.
Linkėjimai Poniai ir visiems Niliūnams. Tavo Alg. L.

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2015 Nr. 12