Birželio 6-osios pavakarę senieji Kelmės dvaro rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Kelmės krašto muziejus, pirmąkart tapo tradicinės literatūrinės Kelmės rajono šventės vieta: čia už Rašytojų sąjungos leidyklos išleistą romaną „Sapnų teologija“ 39-oji Žemaitės premija iškilmingai įteikta poetui, prozininkui ir dailininkui Leonardui Gutauskui. Romane karščiuojančios keturiolikmetės Augustės išgyvenimai 1941 metų tremtyje Jakutijoje, jos graži vaikystė Lietuvos kaime ir ledo dykynės baisumai, šiurpioje aplinkoje beišsiskleidžianti meilė samiui Jarviui – visa tai papasakota kaip dvidešimt vienas sapnas. Meilė ir tikėjimas gelbsti žmones tokioje rūsčioje tikrovėje. Pirmąkart Žemaitės premija atiteko jau Nacionalinės premijos laureatui, kuriam viešnagė Kelmės rajone irgi buvo pirmoji. L. Gutauskas ir jį lydėję literatūros kritikas Valentinas Sventickas bei aktorė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė ne tik grožėjosi kalvotosios Žemaitijos vešlia žaluma, bet ir aplankė 2002 m. atidarytą Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną, Žemaitės sodybvietę ir šalia jos esantį P. Višinskio namą-muziejų Ušnėnuose, apžiūrėjo Užvenčio dvaro svirne veikiantį muziejų, kurio ekspozicija pasakoja apie vienuolika metų dvare pragyvenusią rašytoją Šatrijos Raganą, apie dvaro savininką, Vasario 16-osios
Akto signatarą J. Smilgevičių ir kitus žinomus kraštiečius, gėrėjosi verslininkų Mildos ir Alvydo Knyzelių restauruojamu malūnu prie Ventos užtvankos, čia įrengtu plaukymo baseinu, pirtimi, pavenčiais nutiestu, įdomiomis medžio skulptūromis papuoštu sveikatingumo taku. Ušnėnuose svečius pasitiko Žemaitės provaikaitė A. Janavičienė.

       – Nors tremtis pakankamai nušviesta literatūroje, tačiau mūsų savivaldybės premijų skyrimo komisiją ypač sužavėjo rašytojo L. Gutausko pateikta šios temos nagrinėjimo maniera. Tai tikrai stipri knyga, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras K. Arvasevičius, apjuosdamas naująjį laureatą vardine tautine juosta ir įteikdamas jam trijų tūkstančių litų premiją.

       V. Sventickas, Rašytojų sąjungos valdybos vardu pasveikinęs L. Gutauską ir padėkojęs Kelmės rajono savivaldybei už išsaugotą Žemaitės literatūrinės premijos tradiciją, pašmaikštavo, kad kelmiškiai rašytoją prie Žemaitės premijos „prileido“ tik po to, kai jis atsiėmė įvairias kitokias premijas.

       – Leonardas Gutauskas taip pasinėręs į visokius menus, kad sunku jį su kuo nors lyginti. Poezija, proza, dailė, dar – upėtakių gaudymas,– sakė tremtinio dalią irgi patyręs V. Sventickas. – Bet, pažvelgęs į jo literatūrinių kūrinių visumą, aiškiai pastebi biblinius siužetus. Tai būdinga ir romanui „Sapnų teologija“, šalia kurio nesugebu surasti kito tokio didelio ir svaraus grožinės prozos kūrinio tremties tema. Romane stipriausią įspūdį palieka personažų ramybė, jų nušvitimas, dvasios tvirtumas. Nors vaizduojama tikrovė, rodos, galėtų būti tamsi, beviltiška, bet knygoje ji spinduliuoja šviesa. Tikras literatūros kūrinys visada yra slėpinys, iš kurio skaitytojas pasisemia ko nors gero ir pats tampa geresnis. Ir šis romanas rodo, kad autorius yra tikroje meno vagoje.

       Pats L. Gutauskas, prisiminęs, kad ir jo tėvui teko „paragauti“ Vorkutos lagerių siaubo, minėjo panašaus likimo monsinjorą K. Vasiliauską, kuris teigė ir sunkiausiomis sąlygomis sutikęs šviesių žmonių, todėl ir rašytojas mano, kad niekur tie sunkūs metai nedingę, kad juos romane užfiksavęs per pasaką.

       – Jei viskas nueitų į juodumą, į tunelį, tai kam ir mes čia, šioje Žemėje, gyventume? – stebėjosi rašytojas. – Tremties tema pamažu sėdo į mano sielą, kaupėsi kaip dulkės, kol supulsavo, sualsavo jaudinančiu sakiniu.

       Laureatui teko viešai atsakyti į nelengvus kelmiškių – jo kūrybos gerbėjų – klausimus: „Kaip kultūra turi kovoti su šiandieninio pseudomeno apraiškomis?“, „Kas romane „Sapnų teologija“ padėjo taip įsijausti į mergaitės psichologiją ir viską pavaizduoti jos žvilgsniu?“, „Kuri mūza jam mieliausia: poezija, proza ar dailė?“ ir kt. Premijų skyrimo komisijos narė, J. Graičiūno gimnazijos mokytoja metodininkė V. Puišienė pasidžiaugė, kad L. Gutausko romano pavyzdžiu mokytojai galės įtaigiau per pamokas nagrinėti tremties temą, labiau ja sudominti mokinius, nes ji meniškai pateikiama per paauglės išgyvenimus. Kita komisijos narė A. Miltenienė atkreipė dėmesį į romane tapybiškai nupieštus vaizdus.

       Pasitaikius tokiai progai, kelmiškiai panoro išgirsti V. Sventicko nuomonę apie jaunąją rašytojų kartą, rašytojų atžalyną.

       – Kai kurie jauni kūrėjai man palieka kuo šviesiausių įspūdžių,– nedviprasmiškai vertino V. Sventickas. – Jie turi daug viliojančių pasirinkimo kelių, bet jie rašo, jie saugo tą meną. Ir tai džiugina. Žinoma, yra ir pakvailiojimų, tyčinių pasimaivymų. Skaitytojui labai svarbu atsirinkti, ką skaityti.

       Aktorė B. Marcinkevičiūtė išraiškingai paskaitė porą ištraukų iš romano „Sapnų teologija“.