tekstai.lt

Mantas Gimžauskas. Kosmosas ir l8pda=iai. Eilėraščiai

 
b_165_239_16777215_0___images_stories_mgimzasukas.jpg


Navigacija*

 

bažnyčia

senelis groja vargonais

viršuj

anūkas žemai

pilotuoja klausyklą

senelis spaudo klavišus

koduoja registrus

anūkas zakristijoj

tyrinėja mergaičių skafandrus

senelis gaudo

akustinį skliautą

gieda

anūkas bučiuojasi navoje

gėda

senelis išgeria

leidžias žemyn

anūkas parūko ir kyla

virš skliauto

senelis – į kosmosą

anūkas – į kosmosą

bažnyčia – ne pagal paskirtį

 

 

Pirmoji erekcija

 

stiklinė CCCP įjungta

PVA turbinos pripildytos

katinas paglostytas

pasodintas

prie plastmasinio pulto

iliuminatoriuje

zirzia vapsvos

mažėja deguonies

keturi… trys… du… vienas…

STOP!

STARTAS ATIDEDAMAS!

skafandre – kietas

neatpažintas objektas

sprendžiant iš dažnio

greičiausiai pulsaras

bėgte kosmodromu pas senelį

techniniam instruktažui

tik staiga –

raketa be piloto

pakyla

ir šauna

į dangų

 

 

Nepakilęs – nesakyk pop!

 

ore gerai

ore labai gerai

čia kvepia šereliais

ir ataugėlėm

ir žiuželiais

ore vibruoja

daug nematomų kojyčių

ir juoktis norisi

kada tik bepakiltum

ore gražu

lėktuvo folija

taip panaši į deivę

o tu – į šitą foliją

ore gerai

ore labai gerai

bet kosmose – geriausia

 

 

Kosmonautų gatvė

 

virš kosmonautų gatvės

tą vakarą patekėjo mėnulis

visi (…) išskrido pro palėpės langą

norėjai nusipirkti pieno ar degtukų

turėjai kirsti kosmonautų gatvę

joje tada gyveno daug draugų

ir raketa skardinė

įaugusi į žvyrą (…)

tą vakarą skambant lambadai

virš kosmonautų gatvės patekėjo žemė

ir nuvilnijo šiaurėn

kartu su radijo stotim MAJAK

su MEXICO OCHENTA Y SEIS

ir su draugais

ir dar tą vakarą

virš kosmonautų gatvės patekėjo toks

didelis ir žaižaruojantis

galbūt jupiteris ar dar baisiau

žaibavo šiapus lango

o anapus

šiltai lynojo tavimi

asfaltas tirpo ir tvino veidrodžiai

tą vakarą

virš kosmonautų gatvės patekės šamanas

ir nusileisti nemokės

(net jeigu panorėtų)

 

 

Antroji plokštuma

 

vienas kosmosas

dervišai skafandruose

prieblandos arbatos

karoliai

nemiega kaip žalias

žaltys

žiedų ežerai

superežere

šventės piramidės

scenarijus

ant šokančių stogų

auga

vaivorykščių minios

išsiritę iš lukšto

šaltiniai

tranzuoja

saulės akvariumu

 

 

***

po greitkelio arka

nagų lakas

jau atspindi

vėstantį veidrodį

štai ji sklendžia

penktuoju matavimu

liesdama

žolės adatų jūrą

pravažiuoja juodas brezentas

ir grįžta šeimos

keturių sienų glazūroje

džiunglių gyventojų raištis

dabar rodo

vakarinę reklamą

– mes buvom prie medžio

ir šulinio

– girdėjau kaip atsiliepė

betoninės palmės

– pro mus namai liko tušti

– kaip pašto dėžutė

– pažiūrėk ten

tarp kometos

aliumininė marso aikštelė

per visus horizontus

laukia sugrįžtančių

 

 

Psichodelinė odė Alinai Lebedevai

 

man atsistoja

nuo raudonos gėlės tavo rankoje

nuo raudonų tavo plaukų

ir nuo infraraudono tavo sielos pulsavimo

 

TV paranoja nepagauna tavo tyrumo

fotokvantai nesuparalyžiuoja tavo drąsos

makroekonomikos mikroschemos bejėgės

elektrocheminė Ryga supasuoja

prieš vieną jauno kūno akimirką

kurioje Žana d'Ark Estera ir Juodoji Mergelė

trenkia antausį

trimatei laikraščių lėlei

per snukį

pripučiamos visuomenės haliucinacijai

todėl kad ruduo

išprievartautoje žemėje

todėl kad jų metastazės

mus ryja su šypsena

todėl kad Carlo Giulliani nušautas

todėl kad benzininės bombos

todėl kad tu Alina

šitos akimirkos troškai

 

ir aš trokštu tavęs

 

šventasis Che mato danguj

 

aš trokštu totalinės

permanentinės

multidimencinės

neuroelektroninės

revoliucijos

aš trokštu paragaut LSD

nuo degančio tavo skruosto

Alina

 

 

 

       __________________

 

       Šis eilėraščių ciklas yra iš pirmosios oficialiai leidžiamos Manto Gimžausko (1976–2007) poezijos knygos „Šamanas™“. Sumanytas prieš pat poeto mirtį ir iškeliavęs į Chariotiškes kietojo disko pavidalu, šis kūrinys dabar šauna į dar nelabai žinomą lietuviškos poezijos eterį. Kaip raketa be piloto.

 

VARIO BURNOS