tekstai.lt

Kęstutis Rastenis. Eilėraščiai


b_162_236_16777215_0___images_stories_krastenis.jpg
 

Joana

 

Jis atėjo prie savo rūmų

Prašydamas pagalbos ir priminė

Mirčiai kad jis pas ją neatėjo –

Tada atsirado ugnis

Tada atsirado Gustavas Mahleris

Tada atsirado ji

Jos vardas buvo Joana

Ji buvo jauna

Jaunesnė nei jis

Rūmai liepsnojo

Nakties danguje

Naktis buvo gili

Die Nacht ist Tief

Paskutinis troleibusas paliko stotelę

Jie ėjo naktį

Ir kalbėjosi apie teatrą

Buvo Teatro diena

Mažiausiai 104 žmonės tada buvo nužudyti Irake

 

2007. VII. 8

 

 

 

Ecce Homo!

 

Talino saulė ir karštis

Klajojimas svetimuose miestuose

Trumpas vasaros laikas

Koks tikslas ir kokia prasmė

Sėdėti „Akvariume“ ir gerti kavą

Žiūrėti į praeinančius žmones

Klausytis estų geriančių gruzinišką konjaką kalbos

Vaikščioti po Senamiestį

Ir apžiūrinėti tuos pačius pastatus

Ilgai žiūrėti į Nigulistės bokštą

Klausytis vargonų Olevistėje

Vaikščioti po didžiulio Birgittos vienuolyno iš 14 a. griuvėsius

Maudytis jūroje

Įsimylėti ir mylėtis

Rašyti eilėraščius

Skaityti Heideggerį Husserlį Camus Sezemaną Girnių

                                                                      Mamardašvilį

Kažką apie tai rašyti

Skaityti ispanų poetus

Klausytis The Doors Cz. Niemeno Grebenščikovo

Žiūrėti turistams skirtos pantomimos Dominikonų vienuolyne

Skambant Olivier Messiaeno muzikai

Prisiminti Modrio Tenisono pantomimą

Judančius mįslingus juodus jų siluetus

Ecce Homo! Ne homo sovieticus

 

2007. VI. 10

 

 

 

Amsterdamas

 

Amsterdamo centre 2005 metais sutinku

Baruchą Spinozą

Atėjusį iš tolimo žydų kvartalo

Kur jis atstumtasis net tarp žydų

Šlifavo linzes

Ir rašė savo „Etiką“

O aš Valstybiniame Amsterdamo muziejuje

Ką tik apžiūrėjau vieną Vermeerio paveikslą –

Tai akivaizdžiai prieštaravo jo teorijai

Pagal kurią žmogaus siela mirtinga kaip ir kūnas

Sielą Dievas idealiai pritaikė prie kūno

Mes užėjom į „Coffee Shop“

Rūkėme privalomą marihuaną

Nes kitaip nepardavė vyno

Kalbėjomės apie etikos dėsnius

Ir geometrinį jų įrodymą

Jis sakė kad mes gyvename protingame pasaulyje

Kuriame viskas būtina

Mes neturime laisvos valios ir atsakomybės

Viskas Dievo nulemta

Aš sakiau kad gyvename absurde ir tik

Stengiamės būti protingi

Etikos dėsniai nelabai

Tepakito

Nors jis stebėjosi mobiliaisiais telefonais

Mašinomis

Knygynuose buvo ir jo „Etika“

Nors ją skaitė tik filosofijos

Studentai

Nes tai buvo privaloma

Kaip ir marihuana

Ir dar kai skaitė kai kurie keistuoliai

Išėjom į siaurą silpnai apšviestą senamiesčio gatvelę

Prie mūsų motociklu su priekaba privažiavo policininkas

Ir paklausė ar mes

Neplatinam narkotikų

Mes jam pasiūlėm užeiti į čia pat esančią „Coffee Shop“

Sakom jie platina

Bet jo tai nesudomino

Jis paprašė dokumentų

Baruchas parodė kelių šimtmečių

Senumo olandiškus

Aš – Lietuvos pasą

Per raciją susisiekė su kažkuo

Ir padiktavo jo pavardę o mano

Asmens kodą Interpolui

Nusišypsojo mandagiai atsisveikino

Interpolas ims domėtis kas toks

Baruchas Spinoza

Išsiaiškins kad garsus olandų filosofas racionalistas

Ir aš – nežinomas absurdistas iracionalistas

fenomenologas egzistencialistas

Kęstutis Rastenis – lietuvis iš Vilniaus

Bet vis vien įtartini tipai

Nors kokių nors jų ryšių su

Narkotikų prekeiviais nepastebėta

Apmaudus nesusipratimas

Bet vis vien įrašo į savo kompiuterius

Mums rūpi etikos dėsniai

Nes juos įrodžius geometriškai

Būtų aišku kad pasaulis racionalus ir protingas

Ir net šis kiek nustebinęs mus incidentas

Laisvų papročių šaly

Yra ne atsitiktinumas

O jo protingumo apraiška ir įrodymas

Jeigu aprėpsime proto žvilgsniu daugybę

Tarpinių grandžių jo ryšio

Su Absoliučios Būties pamatu

Dievu

Kuris žino ką daro

Be Dievo valios niekas neįvyksta

 

2005. IV–2007. VI. 21

Amsterdamas–

Vilnius

 

 

 

 

Gėjus iš Amsterdamo

 

Kartą prieš 10 metų „Keistuose ženkluose“

Prie manęs prisėdo senyvas olandas iš Amsterdamo

Važinėjantis motociklu po Europą

Prisistatė esąs gydytojas psichiatras

Rašąs knygas apie homoseksualizmą ir pats

Esąs homoseksualas biseksualas: asistentės esą nieko

Bet tikroji aistra vyrai

Pasakiau: Puiku! bet kodėl tai pasakojat man

Aš esu tradicinės orientacijos vyras

Ir tai manęs tiesą sakant nedomina –

Todėl kad jūs irgi gėjus –

Ne aš nesu gėjus – kodėl taip manot –

Todėl kad sekmadienį vienas sėdit kavinėj

Toks jūs čia vienas

Todėl ir priėjau prie jūsų –

– Aš mylėjau nelaimingai vieną moterį

Su ja gyvenau 2 mėnesius

Ir jinai mane paliko

Bet aš jos negaliu pamiršti

Skambinu jai kartais nueinu prie durų naktimis

Ji grasina man policija

Žada uždaryt mane į beprotnamį

O pati išvažiuot į Londoną

(Tarp kitko vėliau exactly taip ir padarė

Planinga moteris) –

Jūs tiesiog nežinot kad esat gėjus

Tarp mūsų šnekant esat nekaltas gėjus

Jūs savęs dar nepažįstat

Viskas jums prieš akis

Jei būtumėt normalus vyras

Nors ir mylėtumėt

Per kelerius metus nepriklausomai nuo valios

Gyventumėt su kitom

(Po 10-ies taip ir darau ir jos nebemyliu – šito ji nesuplanavo)

Atvažiuokit į Amsterdamą

Ten turiu namą galėsit pagyventi

Porą savaičių nemokamai

Iš jūsų nieko nereikalausiu

Tiesiog pažiūrėsit kaip gyvenu

Susipažinsit su draugais ir draugėm bendradarbėm

Įdomiai praleisite laiką tikrai nesigailėsite

Paskambinkit ir parašykit emailą

Štai mano vizitinė kortelė –

– Ačiū.

– Good-bye. It was nice to meet you.

– Pleasure indeed.

Ant vokiško motociklo nuvažiavo Trakų gatve

Ieškoti homoseksualų po visą Europą

O aš rimtai susimąsčiau

Kas žino gal tikrai esu nekaltas gėjus

Nors myliu moteris

Bet su jom vis nesiseka

Varinėja mane nuo savęs

Spardo raganos mane kaip šunį visą gyvenimą

Gal velniai griebtų nuvažiuot pas tą pederastą?

Gal ten surasčiau savo laimę?

Tik va bėda – mane gundo tik moterys

Net prisilietimas prie vyro sukelia pasišlykštėjimą

O apie meilę vyrui... geriau nekalbėti

Geriau gal išgerti vyno

Nors ir esu blaivininkas

 

2007. VII. 8