Pavasarį iš Amerikos atkeliavo banderolė su naujausia A. Veščiūnaitės poezijos knyga „Edvinas Gražiaveidis keliauja į marsą“ ir A. Mackaus knygų leidimo fondo
Naujiena iš tiesų bloga. Juk daugiau nebesulauksime skoningų, dailiai apipavidalintų ir įdomių fondo leidinių, kurie kasmet mus pasiekdavo pradžiugindami ir savo išvaizda, ir turiniu, kai kada gana netikėtu, kaip, sakykim, dar niekur iki šiol neskelbtos nuostabios M. Katiliškio prozos rinkiniu, kurį spaudai taip vykusiai parengė knygos redaktorius kritikas K. Keblys. Rinkinys „Pasivaikščiojimas ratu“ (dauguma anksčiau nepublikuoti tekstai) 2005 m. išleistas Čikagoje. Tai ypatingos stilistikos ir neblėstančio žavesio proza, iki šiol mums buvus nežinoma.
O kad ji pagaliau pasirodė, tai, be abejo, didelis A. Mackaus fondo nuopelnas. Tam fondui nuo 1965 metų atsidavusiai vadovavo G. Vėžys, išleidęs 88 knygas. Iš jų 22 buvo premijuotos, o tai iškalbingai liudija apie didelę šio reikšmingo darbo sėkmę, taip pat dar turint omeny paramą Lietuvos bibliotekoms ir apskritai šalies kultūrai. Iš tiesų padaryta daug. Veiklos rezultatai akivaizdūs. Tačiau labiausiai stebina tai, kad įspūdingi rezultatai pasiekti, kai fondo veiklą, prasmingą leidybą koordinavo ir viskuo ištvermingai rūpinosi sunkios ligos sukaustytas žmogus, negailėdamas jėgų ir pastangų labai reikalingam ir kilniam tikslui. Tokia buvo svarbi šio kilnaus idealisto ir patrioto misija, kurią jis nepailsdamas atliko iki pat gyvenimo pabaigos. Ir tai niekad neturi būti pamiršta.
Deja, naujų leidinių nebesulauksime, dėl to tenka smarkiai apgailestauti. Tačiau ilgamečio fondo vadovo ir jo bendradarbių įnašas į mūsų literatūrą neabejotinas, tad visa tai turėtų nusipelnyti gerokai atidesnio negu iki šiol literatūrologų dėmesio, tiek deramo ir gražaus nuveikto svarbaus darbo įvertinimo. Nes tikrai yra už ką.