TEKSTAI.LT
<< Atgal

 
Romas Daugirdas

Eilėraščiai iš knygos „TRYS METRAI UŽ NIEKAD“

Šiltas oras kyla į viršų
Jungtis
Tapsmas
Sėkmės receptas
Artėdami lyg toldami
Pakvietimas („Ir kažkodėl taip norisi...“)
Pradžiamokslis
Sugrįžimas
„Būti“ variacijos
Pakvietimas („Užsičiaupk Pasitrauk...“)
Išsivadavimas
Draugų portretai
Imperatyvas
Ramybė
Lygiosios
Atsisveikinimas

Į viršų

ŠILTAS ORAS KYLA Į VIRŠŲ

Aš turėjau ir stogą ir moterį
ir turbūt šito buvo per daug
per mažai apkasų gimdė smegenys
išlyginti laimės injekcijų
ir per daug išnykimo euforijos
karsto dangčiais katučių suploję
dovanojo išėję draugai

ir atskilo likimas nuo kranto
kaip konservų dėžutė tuščia
joj sutilpo ir rožės ir vynas
ir tai buvo pradžia pabaigos

lyg aliejus blizgėjo saulėtekis
ant griuvėsiuose augančio medžio
ir plonėjo žievė išraižyta
ir mūsų vardai tarsi inkaras
pasinėrė gelmėn be grandinės

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

JUNGTIS

Nematei negirdėjai ir nelytėjai – prisiminei šitą pasaulį
per daug gražų kad atsitiktų
tu jį pralaimėjai palikęs namuos tarsi šunį
kai gyneisi niekam nepuolant
išteptais sperma bėgiais riedėjai trupant sankasos šlaitui iš lėto
kūno atomai žaidė tarpusavy kol atskriejo supuvęs kiaušinis
ir nuplukdė širdį į smegenis
ir sujungė slėnį ir skardį
ir žolė sušlamėjo virš veido apie tai ko nėra

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

TAPSMAS

Pasaulis neįvyksta
jis tarsi karvė
atrajoja laiko gabalus
ir jais apsivelia

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

SĖKMĖS RECEPTAS

Tau pasiseks
jei išsilydysi į suvarpytą debesį
kuris dangaus ar moters neuždengia
tačiau varpeliui skambant galvoje
paskatina kažką įžvelgt
pabėgt žole rasota nuo apgaulės
ir iškratyt lyg obuolius
visad meluojančias akis

jei išsisklaidžius dūmams
pasinaudoję viešpaties sloga
ateis čiulbėdami draugai
paneigę žemės trauką
ir vėl primins
kiek daug iš šito visko
visiškai nereikia

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

ARTĖDAMI LYG TOLDAMI

Nuo kiaušinių virtų
ar nuo žemės
mes pakilsim
konservuotais drugeliais
kad atjotume
ant unitazų
kad filtruotume
rojų
ir laimę
sužvejotume
penketą saulių
kad jos šviestų
kaip jonvabaliai
po griuvėsiais
kai užmiršime
pradžią
treniruodamies
neišlikti

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

PAKVIETIMAS

Ir kažkodėl taip norisi
pasiųst toliau negu už kampo
toliau nei skrieja
paskutinio mohikano ietis
tuos išeivius iš nekaltos genties
kurie sugauna paskutinę viltį
pulsuojančią akligatvio maiše
ir laidoja kaip musę
kuri neatsibudo po žiemos

nagais pradraskę asfaltuotą aikštę
jie slepias už tvirtovės drėgno smėlio sienų
sumirksi paskutinį kartą
akistatoje su skylėta pabaiga
kurios akiduobėse auga
dekoracijas nustelbusi žolė

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

PRADŽIAMOKSLIS

Daugiau aš nieko
nemokėjau
tik skiemenuoti mintyse
kadais neištartus žodžius
lyg belsčiau jais
kažkam
į sielos dangtį
surūdijusį

tik plėšti plaštakas
nuo debesų
o kojomis surasti
saulę

tik apraudoti apskritimą –
tobulybės narvą
ir nukankinti gėlę
ant aukuro
aštrių kampų

tiktai nemirti
nes įjungęs
atbulinę pavarą
nuėjau toliau
nei starto linijos pradžia

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

SUGRĮŽIMAS

Iš proto
iš miško
iš prasmės sunkiasvorės
sugrįžtam prie to
kas sugrįžta
prie nieko
kas jaunystės skeveldrom
kapoja
ežero lygų paviršių

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

„BŪTI“ VARIACIJOS

I

Jei nebūtum
bet būtum
vis tiek
šlapiuose idioto
sapnuos
kur išvengtum
tiesmukiško kelio
prisirišdamas burę
prie penio

jeigu niekur prieš tai
neįeitum
net kaip šūdas
į augalo šerdį
kliedesių prisigėrus
kempinė
tau atvertų akis
ir pavyktų visai
neišlikti
toj bangoj
kurią sugeria dugnas

 
II

Dar bus
tariamas posūkis
kaip plastmasinė uoga
vitrinoj
paplentėj nuvytę
nekaltybės sargai
bilsmas
spermos karolių
į sąžinę

sieną veš
ir nuveš
praeities garvežys
ir paliks
siaurą tarpą
o gal laidininką
tarp visų
nuskriaustų
vardan laimės

 
III

Gipso angelas
mostels sparnais
ir lietus
ims šlifuoti
antkapių bronzą

kapinių tvoros
laikys apsiniaukusį
dangų
les jo šviną
savižudžiai paukščiai

žemės grumstais springstančios
žvaigždės
pabels į vartus
bet nekvies
veikiau tik primins –
daugiau nieko nebus
tik ornamentai
gožiantys duobę

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

PAKVIETIMAS

Užsičiaupk
Pasitrauk
nešvytėki žarijom
širdies

viskas bus
kaip anksčiau –
vienas liūdnas
būrį teisingų
prajuokins
teis chaosas
smėlio pilis
kaip silpnuosius
iš eilės išvarytus
tačiau liftas sulūš
nepasiekęs
net stogo
ir visi
be jokių išimčių
gaus veltui
sparnus tuštumos

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

IŠSIVADAVIMAS

Prispaus prie grindinio lietus ir atgaivins ir neš į upę
kur tu įstrigsi tarp padangų kelio ženklų vaikiško
vežimėlio
kaip baltas stulpas registruojantis kiek tuščių vyno
butelių praslydo tarp kojų
ir ištiesi į šonus rankas nepagaudamas visko ir nieko
įdubusia krutinę kurdamas prabėgančio laiko užutekį
simbolizuodamas kažką pakilusį iš šiukšlių viduje
apanglėjusį nuo troškimų karštų ir merdinčio geismo
krantą pasiekti
kol sugrauš iki galo lyg pražilus jaunystė išvaduos nuo
grandinių ir kelionę pratęs pelenai

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

DRAUGŲ PORTRETAI

I

Girtas girtas
labiau negu vakar
girtas girtas
mažiau nei rytoj
tarsi būtų
gražiai paprašytas
neužsibūt per ilgai

nusivožęs
kaukolės dangtį
ir paleidęs save
iš nelaisvės
laiko burbulo
viduje

tiek kovojęs
ir tarsi už erdvę
ar už tai
kad būtų
išdulkintas
tik tolimiausių
žvaigždžių

 
II

Juodas juodas beveik kaip nejuodas
kaip mėnulis ant sniego
nusileidęs per siūlę tamsos
suskaičiuotas vardais ir žiemom
žaistas ir peržaistas sudūlėjusioj knygoj
kai buvo neįleistas stovėjęs prie balos ir dirigavęs
                                                            kurkiančiai varlei
neišpraustas nesuprastas kaip debesis norėjęs prisiglaust
                                                                    prie žemės
mylėjęs marmuro benamio žiurkės foną jų sūkurį
                                                            ištirpstantį rūke
kurį pragręš vėl krintantys vėl krintantys ten pat

išnyrantis iš pauzės nereikšmingai
bet vis dėlto nespėjęs atsimerkt

 
III

Toks užgesintas
lyg partizanas bunkery po kalkėm
nematomas praeiviams
tarsi ubagas
tačiau dar mokantis paslyst
kai ilgametis pašalas
nugrūda smegenis
į kojas

turbūt stiklinis
kai išlenda iš rūsio
ir transformuojasi į varlę ant asfalto
kuri ištrykšdama prieš saulę
be verksmo triukšmo be dejonės
pražysta vien spalva
prisirpusių granatų
ir neišgąsdina vaikų

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

IMPERATYVAS

Išsivaduoti iš siužeto
lyg laiko pulso
tramdomųjų marškinių
ir nežiūrėti į save
pro langą
ir be jokios sekos
be įkvėpimo
(šlapimui nepasiekus proto)
išmargint sieną
aikštinga viešpaties valia

pakibt ant principų
ragų
kai jie nulūžę skrieja
tuščiaviduriais smegenų
kanalais
ir atsiduoti vėsai
purvino vandens
kai krisi į fontaną
tarp žvaigždžių monetų
kad kažkas
praeitų
nesušlapęs kojų

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

RAMYBĖ

1

nėra nei įžangos
nei epilogo
nei maisto stovintiems
už stiklo

 
2

iš sąžinės išsmunka
atsarginis kirvis
ir spaudžia šlapią lapą
prie asfalto

 
3

audra
penkiom raidėm
saulėgrąžom penkiom
sproginėja patvory

 
4

rūdija kojos
karuselėj
lyg dievo pirštai
be moralo

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

LYGIOSIOS

Pabėgs molekulės
iš kūno
kai jis iš formos
išsiners
suaižės ir nugrius
pradžios ir galo
vartų vertikalės
žaidimų aikštėj
nebeliks savų
ir svetimų

detalės šliauš
klibėdamos žeme
kol jas priglaus
bet laikinai
ištinę žodžių kūnai

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

ATSISVEIKINIMAS

O sienom šliaužiantys
aborigenai
mums moja
žydinčiom ausim
ir pakeliui atsukę
proto
du varžtus
ištesi save
iki barškėjimo
išnaros viduj
iki užprogramuotų
decibelų
kuriuos gamta
suvirškina
per vėtrą
ir suveria
ant vasaros žaibų
apdovanojus nulį
kosmine
skyle

Daugirdas, Romas. Trys metrai už niekad: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt