TEKSTAI.LT
<< Atgal

       Dmitrijus Prigovas yra vienas universaliausių dabartinių Rusijos menininkų - skulptorius, architektas, dizaineris, tapytojas, muzikantas, prozininkas, poetas, instaliacijų kūrėjas, performansų organizatorius. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsitraukė į neformalų Maskvos menininkų judėjimą. Ilgai nebuvo spausdinamas, Tarybų Sąjungoje nebuvo surengtos nei vienos jo darbų parodos. Išleido visą eilę knygų Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 1990 m. spausdinamas ir Rusijoje. 1993 m. Vokietijos Menų Akademijos A.S.Puškino premijos laureatas.
       2001 m. išleido knygą "Skaičiavimai ir nutarimai". Čia sau nebūdinga kalbos maniera (tarpine forma tarp poezijos ir prozos) kuria pesimistinį pasaulio vaizdą, kur žmogus išnyksta tarp daiktų ir pats tampa daiktu.


       Dmitrij Aleksandrovič Prigov
       Kunigai ir tikintieji

       Vienas kunigas turbūt lygus kokiems trims keturiems tikintiesiems, paprastiems mūsų tautiečiams – jie įeina į bažnyčią ir lieka čia stovėti.

       Besimeldžiantis kunigas turbūt lygus dar kokiems penkiems žmonėms, tad dabar bažnyčioje jie stovi jau devyniese.

       Išpažintį priimantis kunigas prie šio skaičiaus prideda dar du žmones, tad dabar jų jau 11.

       Tačiau kunigui užspringus arba užsikosėjus, iš karto lieka trimis žmonėmis mažiau, ir štai jie stovi tik aštuoniese.

       Vis dėlto kunigas su visais bažnytiniais rūbais ir šventuoju inventoriumi, be to, turintis puikų balsą, praktiškai padvigubina tikinčiųjų skaičių, tad dabar jų jau 16.

       Maldininkams užgiedojus, prieš juos iš karto atsiranda jau trys kunigai.

       Bet vos tik jie nutyla – kaip ir ankščiau, kunigas prilygsta 16 tikinčiųjų, o atitinkamai trys kunigai pripildo bažnyčią 48 žmonėmis.

       Vienam kunigui neapdairiai nusigręžus, du tikintieji dingsta, tačiau kitas kunigas, tiesiai ir įdėmiai perverdamas visus savo deginančiu, įkvepiančiu žvilgsniu, priešingai, prideda 13 žmonių, tad, atmetus pirmuosius du netikėlius, šventykloje stovi jau 59 žmonės.

       Įeina dar kokie 5-6 žmonės, ir bažnyčioje stovi 65 tikintieji.

       Štai pasirodo vyskupas, lygus 5 kunigams, be to, jį lydi 12 kunigų, – ir bažnyčioje jau 340 žmonių.

       Netikėtai įeina ir kardinolas, prilygstantis 10 vyskupų, su savo 12 vyskupų ir 40 kunigų palyda, visi jie lygūs 150 kunigų, kurie prilygsta 3000 tikinčiųjų, visi susiburia mirgančioje žvakėmis bažnyčioje ir gieda, gieda, gieda.

       Giesmės, žinoma, iš karto patrigubina priešais stovinčius kunigus, - atsiranda 3 kardinolai, 36 vyskupai ir 120 kunigų, o žmonių jau 9000, šitie naujieji vėl gieda, gieda, gieda, ir vėl visi trigubinasi, devyngubinasi, dvidešimtseptyngubinasi, ir auga, auga, auga, ir visą žemę užpildo, ir jau nei vieno nė truputėlio laisvo žmogaus nebelieka, visi stovi ir gieda.

Vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt