Kirkutis V. ATEIK BANGOSNA UŽMIRŠTIES. – Šiauliai: Saulės delta, 2002.
Vytautas Kirkutis 2003 m. pradžioje sulaukė palankaus savo kraštiečių įvertinimo: jis pripažintas geriausiu 2002 m. Šiaulių rašytoju ir geriausiu Šiaulių rajono kraštotyrininku. Šios premijos buvo įteiktos už knygą "Ateik bangosna užmiršties", bet vertinant atsižvelgta ir į ankstesnius darbus (poetas jau buvo išleidęs šešis rinkinius). 1994 m. išėjęs jo parengtas leidinys "Tylios mano dainos" buvo skirtas poeto Zigmo Gėlės šimtosioms gimimo metinėms. Jame, be autoriaus tekstų apie Z.Gėlę, publikuoti kitų poetų jam skirti kūriniai, pateikta informacijos apie Z.Gėlės premijos laureatus.
Norėtųsi pasidžiaugti, kad knyga "Ateik bangosna užmiršties" parašyta patraukliai, įdomiai, su pagarba ir meile vos 18 metų išgyvenusiam poetui. Pateikdamas įvairius, neretai skirtingus tyrinėtojų teiginius, autorius niekur nėra kategoriškas; jis labiau linkęs klausti, spėti, abejoti, leisdamas skaitytojui susidaryti savo nuomonę. Savo tekstą, pasakojimą papildo poeto dienoraščio, jo draugų laiškų, prisiminimų ištraukomis.
Apžvelgiamas Zigmo mokymasis Šiaulių gimnazijoje, pasakojama apie berniuko laisvalaikį, įvairias pramogas, lankymąsi mieste veikusioje "Varpo" literatūros, dramos ir muzikos draugijoje. Draugija neabejotinai plėtė mokinio akiratį. Čia jis "klausydavosi paskaitų, koncertų, žiūrėdavo spektaklius, galėdavo pavartyti naujausius laikraščius" (p. 42). Čia jis smagiai juokėsi, matydamas scenoje vaidinamą savo dviejų veiksmų komediją "Užgavėnės", čia choro dainuojamos lietuvių liaudies dainos, kurias Naisiuose dainuodavo ir jo mama, garsi dainininkė, "įstrigo Zigmo sielon" (ten pat).
Mokinys, grįžęs atostogų, kartais paskaitydavo kūrinėlių vaikams, juos pamokydavo, kartu žaisdavo, šėldavo, tačiau dažniausiai stengdavosi būti vienas, pasitraukdavo į gamtą, svajodavo, rašydavo. Pateikęs vieno tyrinėtojo teiginį, jog Z. Gėlė buvo linkęs į melancholiją, autorius mano, jog "jame derėjo ir sutarė gana priešingi dalykai: ramus, santūrus - bet kartu aktyvus ir nelindintis vienatvėje; nebūnantis dėmesio centre - bet ir sugebantis aktyviai dalyvauti gimnazijos ir "Varpo" veikloje; paskendęs savo mintyse ir susimąstęs - bet kartu ir ne tylenis, ne niūra. O gal asmenybės turtingumas ir atsiskleidžia tuo, kiek joje telpa įvairiausių priešpriešų ir priešingybių?" (p. 28).
V.Kirkučio knygos paantraštė kreiptų į poeto asmenybės, jo dvasinio pasaulio, gyvenimo kelio nagrinėjimą, tačiau nemažai kalbama ir apie kūrybą. Nurodomas jo kūrybos palikimo gausumas ir įvairumas: rašė eilėraščius, poemas, įvairių prozos ir dramos žanrų kūrinius. Priminęs E.Matuzevičių, teigusį, kad Z.Gėlė paliko daugiau kaip 1000 kūrinėlių (įskaitant taip pat nebaigtus, įvairius variantus, vertimus bei sekimus iš lenkų ir rusų kalbos), autorius nurodo literatūrinio darbo intensyvumą: nuo pirmojo eilėraščio parašymo iki poeto mirties gyventa 1961 diena. "Aritmetika paprasta: beveik kas antrą dieną - eiliuotas arba neeiliuotas kūrinėlis" (p. 101). Pritariama tyrinėtojams, kad tarp gausybės kūrinių nemažai ir neįgudusios rankos bandymų.
Z.Gėlės poezijos specifiką, autoriaus teigimu, tiksliai apibūdina jo pasakyti žodžiai: " Tylios mano dainos", pabrėžiama, kad poezijoje daug šviesos (V.Daunys jį net pavadino šviesos poetu). Užsimenama apie plevenančią biliūniškumo dvasią poeto kūryboje, čiurlioniškumą jo lyrikoje, pagrįstai atmetami kai kurių literatūrologų teiginiai, kad Z.Gėlė ir J.Janonis susitikdavo "Varpo" draugijoje, pažymint, kad pirmasis baigė gimnaziją 1912 m. pavasarį, o antrasis į Šiaulius atvažiavo mokytis tik po metų, rimtai abejojama, ar iš viso jie buvo pažįstami ir bendravo.
1974 m. prie Z.Gėlės gyvenamojo namo atidengta memorialinė lenta, dar po dvejų - Naisių kolūkis "Už taiką" įsteigia Zigmo Gėlės prizą ir premiją, kuri kasmet įteikiama respublikos poetui ar poetei, išleidusiems geriausią pirmąją metų knygą. Pirmąja laureate tapo V.Jasukaitytė, gimusi ir augusi netoli Šiaulių, mieste baigusi vidurinę mokyklą. Jau 26 poezijos knygų debiutantai yra tapę Z.Gėlės premijų laureatais (7 jų susiję su Šiaulių kraštu, kai kurie čia ir dabar gyvena). Nuo 1992 m. premijas skiria Šiaulių rajono kultūros skyrius. Laureatai prie kapinių įkurtame parke sodina ąžuoliukus ir liepaites.
1984-aisiais Naisiuose įsteigtas Šiaulių rajono literatūros muziejus, prasidėjo Gaidamavičių namo rekonstravimo darbai, kurie truko trejus metus. Muziejus atidarytas 1987 metais. Jame surinkta medžiagos maždaug apie 100 Šiaulių rajone gyvenusių asmenų, apie "žmones, kurių gyvenimas siejasi su žodžiu ir kalba" (p. 182). Muziejaus fonduose yra daugiau kaip 7000 eksponatų, "per keturiolika muziejaus gyvavimo metų jo sukauptais turtais domėjosi beveik dvidešimt tūkstančių lankytojų" (p. 183-184). Muziejuje įteikiamos Z.Gėlės premijos, skaitoma kūryba, organizuojami susitikimai su rašytojais, pristatomos jų knygos. 1986 m. buvo paskelbtas konkursas šio muziejaus ekslibrisui sukurti. 1987-1991 m. "Už taiką" kolūkis premijuodavo Šiaulių dramos teatro aktorius už poezijos propagavimą. 1993-aisiais Šiaulių rajono kultūros skyrius įsteigė mažąsias Z.Gėlės premijas. Knygoje aptariami poetui skirti dailės ir literatūros kūriniai.
Literatūra ir menas, 2003 06 29