Vyresniosios kartos egzodo poetai – toks literatūrinės kartos įvardijimas iš esmės labai santykinis, nes į ją suburtas didelis būrys išeivijos poetų, kurių gimimo erdvėje sutelpa ištisas trisdešimties metų laikotarpis. Vyriausiąjį jų – Antaną Gustaitį, gimusį 1907 m., ir Tomą Venclovą, gimusį 1937 m., – skiria net trisdešimt metų. Tačiau net pastarąjį, žiūrint iš dabartinio laiko perspektyvų, nors ir žymiai jaunesnį už kai kuriuos kolegas, jau galima priskirti prie vyresniųjų. Daugelis čia pristatomų autorių yra poetų, vadinamų žemininkais (A. Nyka – Niliūnas, K. Bradūnas, J. Kėkštas, V. Mačernis, H. Nagys) bei bežemiais (A.Mackus, L.Sutema), bendraamžiai, tačiau pastariesiems skirti atskiri apžvalginiai skyriai, tad čia pristatomi žemininkų ir bežemių kartos atstovai, kurie tradiciškai šiems nebuvo priskirti. Kita vertus, Jonas Mekas, Birutė Pūkelevičiūtė ir Vitalija Bogutaitė kai kurių literatūros tyrinėtojų vis dėlto priskiriami bežemiams. Didžiuma kūrėjų buvo priversti pasirinkti emigraciją 1944 metais artėjant sovietinei okupacijai ir užsienyje iš pradžių dirbti fizinio pobūdžio darbus. Šiuo atžvilgiu išskirtinis yra T. Venclovos atvejis – pastarasis į JAV emigravo tik 1977-aisiais. Būtent JAV ir sutraukė didžiausią būrį rašytojų, tačiau kai kuriems iš jų likimas pasiūlė ir kitas šalis. Pvz., Venacijus Ališas apsigyveno Brazilijoje, Aldona Veščiūnaitė – Australijoje, Vladas Šlaitas – Anglijoje, o Leonas Švedas – kaimyninėje Lenkijoje. Kalbant apie šios vyresniosios egzodo poetų kartos estetines kūrybines nuostatas, savotišku jų vedliu ir patriarchu būtų galima laikyti vieną vyriausių ir žymiausių šio būrio poetų Henriką Radauską. Būtent jis aiškiai atsiribojo nuo lietuvių poezijoje vyravusios neoromantinės tradicijos ir savo kūryba žymėjo lietuvių literatūros modernistinės brandos tašką bei estetinio lūžio, įteisinusio poezijos autonomiją, pradžią. Šiuos principus vėliau plėtojo ir egzodo literatūros žurnalą Literatūros lankai įkūrę bei su juo bendradarbiavę autoriai. Šio leidinio redakcinėje įžangoje direktyvinėmis formulėmis išdėstytos tuometinių kūrėjų nuostatos: „Grąžinti beveik totaliai prarastą literatūros, kaip estetinės kūrybos, nepriklausomybę, atstatyti normalią vertybių gradaciją”. Poetams imponavo meninės minties dramatizmas, vidinė kūrybinė laisvė, nebesusijusi su lietuvių literatūros evoliuciją trikdžiusiomis politinėmis ir ideologinėmis realijomis. Anot Ramučio Karmalavičiaus, žemininkų įteigtas kūrybinis žodis sulydė lietuviškojo kultūrvaizdžio ir menines Vakarų metafizikos bei intelektualines pokario tendencijas, tačiau atsiribojo nuo verbalinių iracionaliojo avangardo eksperimentų.

Vyresniosios kartos egzodo poetų kūryba ir kritika

Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)

ANTANAS GUSTAITIS (1907–1990)

Antanas Gustaitis. Eilėraščiai iš rinktinės „PASIGLOSTYMO PALAIMA“ (1987) (1)

Antanas Gustaitis. Eilėraščiai iš rinktinės „PASIGLOSTYMO PALAIMA“ (1987) (2)

Stanislovas Abromavičius. Antano Gustaičio sugrįžimas (2007)

Raimondas Kančas. Antano Gustaičio 100-metis (2007)

Marija Macijauskienė. Pasivaikščiojimai minčių pakrantėm (Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms, 2007)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Gustaitis (1996)

Vytautas Kubilius. Antano Gustaičio ironiškos elegijos (1987)

Henrikas Nagys. Antanas Gustaitis – nuolat jaunas (1977)

Bronys Raila. Mano partijos ideologinis draugas. Antanas Gustaitis (1977)

Vytautas Aleksandras Jonynas. Humoras – tai liūdesio karikatūra: Trečioji Antano Gustaičio humoro knyga „Saulės šermenys“ (1973)

Bronys Raila. Gyvenimo šermenys. Pranešimas Los Angeles lietuvių pobūvyje 1973.XI.17 apie Antano Gustaičio „Saulės šermenis“ (1973)

ANTANAS JASMANTAS (1908–1987)

Antanas Jasmantas. Eilėraščiai iš rinkinio „KLAJŪNAS“ (2001)

Marcelijus Martinaitis. Trečioji pažintis (Antanas Jasmantas. Klajūnas, 2001)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Jasmantas (1996)

Tomas Venclova. Metafizinis poetas (Antanas Jasmantas, 1983)

Jonas Grinius. Antano Jasmanto „Gruodas“ (1965)

HENRIKAS RADAUSKAS (1910–1970)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „ŽAIBAI IR VĖJAI“ (1965)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „ŽIEMOS DAINA“ (1955)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „STRĖLĖ DANGUJE“ (1950)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „FONTANAS“ (1935)

Alfas Pakėnas. Pasaulis pagal Radauską (2005)

Vytautas Kubilius. Kūrybos individualumo ir autonomiškumo link (Henrikas Radauskas, 1996)

Viktorija Skrupskelytė. Dinamiškoji Radausko poezijos samprata (1971)

Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Henrikas Radauskas (1971)

Pranas Visvydas. Žvilgsnis į H. Radausko poeziją (1970)

Tomas Venclova. Nenugalimoji arkadija (Henrikas Radauskas. Eilėraščiai, 1965–1970)

Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas (1969)

Kol eilutės pavirsta eilėraščiu. Interviu su visą savo poeziją išleidusiu Henriku Radausku (1966)

Henrikas Radauskas. Atsakymas į „Metmenų“ anketą „Rašytojas egzilyje“ (1965)

Henrikas Radauskas. Apie poeziją (1956)

Bronys Raila. Anapus Daugyvenės (Henrikas Radauskas, 1956)

Algirdas Julius Greimas. Mintys apie Henriką Radauską ir jo strėlės vietą lietuviškame danguje (1954)

Pasikalbėjimas su Henriku Radausku (1951)

Jurgis Blekaitis. Henriko Radausko poezija (Henrikas Radauskas. Strėlė danguje, 1950)

BALYS AUGINAS (1917–2001)

Balys Auginas. Eilėraščiai iš rinkinio „GIESMĖS ŽYDĖJIMO METAS“ (1979) (1)

Balys Auginas. Eilėraščiai iš rinkinio „GIESMĖS ŽYDĖJIMO METAS“ (1979) (2)

Marija Macijauskienė. Nuo Salduvės iki Klyvlendo (2007)

Augustinas Raginis. Giesmės žydėjimo metas (Balys Auginas. Giesmės žydėjimo metas, 1979)

Jonas Aistis. Paparčio vėduoklė (Balys Auginas. Paparčio vėduoklė, 1956)

LEONAS ŠVEDAS (1918–2003)

Leonas Švedas. Eilėraščiai iš rinktinės „POEZIJA: 1946–1982“ (1995) (1)

Leonas Švedas. Eilėraščiai iš rinktinės „POEZIJA: 1946–1982“ (1995) (2)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (1)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (2)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (3)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (4)

Vaiva Narušienė. „Nesakykit, kad buvau nesusitaikęs su pasauliu ir savimi“. L. Švedo eilėraštis „curriculum vitae“ (2003)

Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija (Leonas Švedas) (1996)

Augustinas Raginis. Leono Švedo poezija (Leonas Švedas. Sugrįžimai į Sodomą ir Gomorą, 1963)

VLADAS ŠLAITAS (1920–1995)

Vladas Šlaitas. Eilėraščiai iš rinktinės „SAULĖ ANT ŠALIGATVIO“ (1997) (1)

Vladas Šlaitas. Eilėraščiai iš rinktinės „SAULĖ ANT ŠALIGATVIO“ (1997) (2)

Alfas Pakėnas. Poezijos princui atminti (Vladas Šlaitas, 2005)

Alfas Pakėnas. Prisiminimų ir svajonių poetas (Vladas Šlaitas, 2005)

Indrė Žekevičiūtė. Neišgirstas poezijos princas (Vladas Šlaitas, 1997)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vladas Šlaitas (1996)

Augustinas Raginis. Paprasto poetinio žodžio išpažinėjas (Vladas Šlaitas. Pro vyšnių sodą, 1973)

Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Vladas Šlaitas (1971)

JONAS MEKAS (g. 1922)

Jonas Mekas. Tekstai iš rinkinio „ŽODŽIAI IR RAIDĖS“ (2007)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „REMINISCENSIJOS“ (1972)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „PAVIENIAI ŽODŽIAI“ (1967)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „GĖLIŲ KALBĖJIMAS“ (1961)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „SEMENIŠKIŲ IDILĖS“ (1948) (1)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „SEMENIŠKIŲ IDILĖS“ (1948) (2)

Tautvydas Nemčinskas. Paprastumo genijus, Asociatyvus etiudas apie Joną Meką (2009)

Castor&Pollux. Pagyros žodis misteriui Bolexui ir misis Olympijai De Luxe (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)

Castor&Pollux. Trys istorijos (Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon, 2007)

Ramūnas Čičelis. Laisvo žmogaus atviri niuansai (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)

Aleksandra Fomina. Tokia didelė knyga... (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)

Skaistė Vilimaitė. Poezija išliks (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)

Neramumo knyga, „Nervuoti dienoraščiai“. Joną Meką kalbina Valdas Papievis (2004)

Eugenija Vaitkevičiūtė. J. Mekas – trumpai apie pasaulį (Jonas Mekas. Poezija, 2002)

Lukrecijus Petraškanas. Dokumentininkas (Jonas Mekas. Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai, 2000)

Ore: Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“ (1997)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Jonas Mekas (1996)

Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės. Jonas Mekas (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Mano herojus — tiesa: Jono Meko eilėraščiai (1992)

Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Jonas Mekas (1971)

Justinas Marcinkevičius. Kalbėti į pačią širdį (Jonas Mekas, 1971)

Augustinas Raginis. Jono Meko poezija (Jonas Mekas. Pavieniai žodžiai, 1967)

Augustinas Raginis. Semeniškių idilės (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1955)

Sigitas Geda. Iš Semeniškių ir iš Amerikos (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1948)

BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ (1923-2007)

Birutė Pūkelevičiūtė. RAUDA (1960)

Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (1)

Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (2)

Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)

Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)

Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)

In memoriam. Birutė Pūkelevičiūtė 1923. VIII. 12–2007. IX. 21

Donata Mitaitė. Monografija apie rašančią autorę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)

Sondra Simanaitienė. Apie vilkę, lūšį ir žalsvąją gyvatę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)

Jūratė Sprindytė. Paskutinė, aštuntoji (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė - aktorė ir rašytoja, 2004)

Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)

Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990. Birutė Pūkelevičiūtė (1997)

Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)

Birutė Ciplijauskaitė. Birutės Pūkelevičiūtės sugrįžimas poezijon (Birutė Pūkelevičiūtė. Atradimo ruduo, 1990)

Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)

Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)

ALDONA VEŠČIŪNAITĖ (g. 1923)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „EDVINAS GRAŽIAVEIDIS KELIAUJA Į MARSĄ“ (2006)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „BLYKSTELĖJIMAI ŠIMTMEČIUI BAIGIANTIS IR KITI NETIKĖTUMAI“ (2004) (1)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „BLYKSTELĖJIMAI ŠIMTMEČIUI BAIGIANTIS IR KITI NETIKĖTUMAI“ (2004) (2)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „MEDŽIAI RYTO LAISVĖJ“ (1999)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „AIDINČIOS UPĖS“ (1985)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „ŽODŽIAI KAIP SALOS“ (1976)

Karolis Baublys. Paskutinė Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo knyga (Aldona Veščiūnaitė. Edvinas Gražiaveidis keliauja į Marsą, 2006)

Marius Burokas. Knyga, atkeliavusi iš užjūrio (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)

Inga Urbonavičiūtė. Stogo ir kupranugario lenktynės (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)

Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)

Aldona Veščiūnaitė. Tik aidas žodžiuose dainos (interviu, 1992)

Marija Stankus-Saulaitė. Veščiūnaitės vaizdai (Aldona Veščiūnaitė. Aidinčios upės, 1985)

Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Apie daiktų paviršium čiuožiantį laiką (Aldona Veščiūnaitė. Žodžiai kaip salos, 1976)

LEONAS LĖTAS (1923–1998)

Leonas Lėtas. Eilėraščiai iš rinkinio „TRAKAS“ (1981)

Vytautas A. Jonynas. Leono Lėto poetinis debiutas (Leonas Lėtas. Trakas, 1981)

ALFONSAS GRICIUS (g. 1924)

Alfonsas Gricius. Eilėraščiai iš rinkinio „TROPIKŲ ELEGIJOS“ (1953)

Virginija Balsevičiūtė. Alfonso Griciaus lyrika (1998)

Augustinas Raginis. Alfonso Griciaus „Pažadinti sfinksai“ (1961)

St. R. Poetinė fotokopija (Alfonsas Gricius. Žemė ir Žmogus, 1947)

DANGUOLĖ SADŪNAITĖ (g. 1931)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „Recollections of a Childhood“ (1971)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „LAIŠKAI DIEVUI“ (1970)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „TU ESI MANO ŽEMĖ“ (1968)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „VASAROS MEDŽIUOSE“ (1961)

Virginija Paplauskienė. Neleisk man būti vienai (Danguolė Sadūnaitė, 2002)

Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Jausmo momentas (Danguolė Sadūnaitė. Baltas ievos medis, 1977)

A. V. Sadūnaitės stiprus ūgis (Danguolė Sadūnaitė. Tu esi mano žemė, 1968)

VITALIJA BOGUTAITĖ (g. 1932)

Vitalija Bogutaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „APMĄSTYMAI, ARBA POKALBIS SU SAVIMI“ (2000)

Vitalija Bogutaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „KELIONĖ“ (1989)

Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)

Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (1)

Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (2)

Marcelijus Martinaitis. Ne suvisam išėję (Vitalija Bogutaitė, 1989)

Ona Mikailaitė. Po vasaros (Vitalija Bogutaitė. Po vasaros, 1976)

RIMAS VĖŽYS (g. 1933)

Rimas Vėžys. Eilėraščiai iš rinkinio „Šešėliai veidrodyje“ (2002)

Rimas Vėžys. Eilėraščiai iš rinkinio „Raidės laiko griaučiuose“ (1969)

Pranas Visvydas. Sąmoningų nesąmonių galerijoje (Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose, 1969)

TOMAS VENCLOVA (g. 1937)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „SANKIRTA“ (2005)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „REGINYS IŠ ALĖJOS“ (1998)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „TANKĖJANTI ŠVIESA“ (1990)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „KALBOS ŽENKLAS“ (1972)

Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)

Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)

Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)

Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)

Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)

Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)

Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)

Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)

Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)

Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)

Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)

25 Tomo Venclovos atsakymai į tiek pat Lauryno Katkaus klausimų (1999)

Liūtas Mockūnas. Paskutinieji iš Lietuvos. Tomas Venclova (1997)

Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija. Tomas Venclova (1996)

Tomo Venclovos interviu laiške Aušrai Stanaitytei (1995)

Rimvydas Šilbajoris. Pastabos apie Tomo Venclovos kūrybą (1992)

Neviltis yra vilties forma. Su poetu Tomu Venclova kalbasi Bronisławas Majus (1990)

Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)