jurgis-jankusjurgis-jankusLaikas yra negailestingas: birželio 12 d. netoli Vašingtono esančiame miestelyje Ocean City mirė rašytojas Jurgis Jankus, kuris liepos 27 d. būtų šventęs savo 96-ąjį gimtadienį...

Jurgis Jankus gimė 1906 m. liepos 27 d. (rugpjūčio 9 d.) Biliūnuose, Radviliškio rajone. Mokėsi Kėdainių ir Šiaulių mokytojų seminarijose, studijavo Vytauto Didžiojo universitete germanistiką. Vėliau mokytojavo Lietuvos provincijos mokyklose. Buvo puikus mokytojas, net ir po daugelio metų jį prisimena jo buvę mokiniai. 1991 m. rašytojui pirmą kartą po ilgos pertraukos atvažiavus į Lietuvą, jį susirado daugelis jo buvusių mokinių, išsisklaidžiusių po visą šalį. Tai buvo mokytojas, kuris mokė savo mokinius ne tik rašyti, skaičiuoti, bet ir gyvenimo išminties...

Jau Lietuvoje atsiskleidė J.Jankaus prozininko talentas. Periodikoje spausdinti kūrinėliai vaikams, mėginta plunksna dramos žanre: Lietuvoje parašyta drama, kuri vėliau buvo statoma išeivijoje. Rašytoją išgarsino du romanai – „Egzaminai” ir „Be krantų” (abu išleisti 1938 m.), patraukliai pasakojantys apie mokytojų gyvenimą provincijoje. Jis buvo parašęs ir trečią romaną „Jeronimas”, kurio rankraštis liko ir pražuvo Lietuvoje.

1944 m. Jurgis Jankus su šeima pasitraukė iš Lietuvos. Mokytojavo lietuviškose gimnazijose, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje: čia skelbė savo noveles ir apysakas, kurias ilgainiui įprato vadinti pasakojimais, Augsburge ėjusio laikraščio „Žiburiai” atkarpoje buvo publikuojamas skaitytojų mėgstamas J. Jankaus romanas „Pušis”. Tuo metu šis kūrinys taip ir liko nebaigtas, rašytojas jau gyvendamas Amerikoje vis ketindavo prie šio kūrinio padirbėti ir baigti. Šį romaną rašytojas baigė tik dabar, paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis. Šių metų gegužės pradžioje laiške J. Jankus rašė: „Esu netoli galo. Vakar perlipau per 800-ąjį puslapį (rankraščio). Jeigu nepasitaikys sugriūti, per kokį mėnesį gal pabaigsiu... Nemanau, kad Lietuvoje, kas leistų. Dabar kitokia literatūra ir kitokie žmonių ryšiai. Aš jau išmestas iš to būrio”.

1948 m. išleistas J. Jankaus novelių romanas „Naktis ant morų”. Autorius pasirinko skaudžią ir aktualią temą. Kūrinyje, kurio atskiras dalis į visumą sujungia įžanginė novelė, vaizduojami šiurpūs netolimos praeities įvykiai. Jankaus žmogus patiria arba bolševikinę, arba nacių okupaciją. Netolimi praeities įvykiai vaizduojami su didžiule menine įtaiga, katastrofiški epochos išgyvenimai pateikiami įvairiais pasakojimo būdais.

Nuo 1950 m. J. Jankus gyveno Amerikoje. Kaip ir daugeliui inteligentijos atstovų, teko dirbti fabrikuose, rūpintis šeima: drauge su žmona Kotryna augino keturis sūnus. Ir nors kūrybai likdavo tik laisvalaikis, Amerikoje parašyta ir nuveikta labai daug. Išleisti trys romanai: „Paklydę paukščiai” (1952), „Namas gerojoj gatvėj” (1954), „Anapus rytojaus” (1978), netoli dešimties pasakojimų knygų. J. Jankaus prozos temos pačios įvairiausios: vienų veiksmas nukelia į lietuvišką kaimą, kitų personažai yra Amerikos didmiesčio gyventojai, įvairių tautybių ir pažiūrų žmonės. Rašytoją domina žmogaus saviraiška pasaulyje. Romanuose jis rezga netikėtą intrigą, čia susipina detektyvinio, psichologinio, filosofinio romano elementai. Pats autorius yra rašęs: „Man atrodo, kad prozos esmė (bent mano prozos) yra žmogus, o žodžio paskirtis yra tą žmogų (išmanytą) įvesti į gyvų (neišmanytų) žmonių tarpą taip, kad skaitydamas negalėtum atskirti, kuris yra kuris”.

J. Jankus buvo aktyvus išeivijos spaudos bendradarbis, rašė kultūrinius ir visuomeninius straipsnius. Gyvendamas Ročesteryje rengė literatūrinius vakarus.

1991 m. rudenį rašytojas pirmą kartą po daugelio metų atvyko į Lietuvą. Buvo surengta daug susitikimų, literatūros vakarų, kuriais jis buvo labai patenkintas. Dar po metų rašytojas antrą kartą viešėjo Lietuvoje, šios viešnagės metu jis baigė ir įteikė leidyklai savo romaną „Niekam nereikalingi”. Vėliau J. Jankus dėl sveikatos jau nebegalėjo vykti į Lietuvą. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo iš naujo išleisti geriausi jo romanai, kūriniai vaikams. Naujus jo kūrinius spausdino Lietuvos leidyklos: apysaką „Papelkių Skirpstūnas” (1996), pasakas vaikams „Auksinis vabaliukas” (1997), apysaką „Severiukas” (2000). Dar šį pavasarį rašytojo pasakojimai buvo publikuojami „Draugo” dienraščio kultūriniame priede, „Dienovidžio” žurnale.

Paskutinius trejus metus Jurgis Jankus buvo globojamas sūnaus Almio ir marčios Jean, gyveno netoli Vašingtono, Ocean City. Net paskutinėmis gyvenimo savaitėmis jis susirašinėjo su savo bičiuliais Lietuvoje, rašė. Jis mokėjo džiaugtis gyvenimu, ir nei ligos, nei senatvė nepalaužė jo optimizmo, gebėjimo rūpintis kitais. Jurgis Jankus spinduliavo nuoširdumu ir šiluma, iki gyvenimo pabaigos neprarado humoro jausmo. Nugyventas ilgas prasmingas gyvenimas.

 

Literatūra ir menas, 2002 06 21