Benediktas Januševičius (g. 1973) – poetas, prozininkas, vertėjas, publicistas, 2007 m. Jaunojo Jotvingio premijos laureatas. Baigęs vidurinę, mokėsi Buivydiškių aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Redagavo „Jaunimo gretų“ žurnalą, dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Vienas iš „Literatūrinės sostinės žiemos“ organizatorių. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Veidas“ (1992). Vėliau išleido dar penkias poezijos knygas: „Šalkis“ (1995), „Eilėraščiai / daiktai“ (1997), „Buto raktas“ (1999), „0+6: eilėraščiai-daiktai“ (2006), „Raugintu krauju“ (2007). Paskelbė novelių, recenzijų, literatūros apžvalgų. Sudarė 1999-ųjų „Poezijos pavasario“ almanachą, penkis „Literatūrinės sostinės žiemos“ almanachus. 1992 m. „Filologinio rudens“ laureatas. 1993 m. apdovanotas už geriausią „Poezijos pavasario“ debiutą. .B. Januševičiaus poezijoje fiksuojamas apokaliptinis pasaulis ir jame gyvenantis jautrus žmogus. Dramatiškus išgyvenimus bandoma perteikti postmodernizmo maniera, beviltiškumas slepiamas po ciniška kauke. Forsuojama alogiškų jungčių galimybė, žaidžiama garsais, vizualiniu jų perteikimu. Žodynas miestiškas, papildytas žargonu ir „gatvės“ kalba. „Benukas, nuosekliai išstudijavęs oberiutus, dadaistus, siurrealistus, Vienos mokyklą, fluxus, minimalistus, konceptualistus, galų gale lietuviškus keturvėjininkus ir permalęs jas per savo archetipiškai valstietiškas lietuvio smegenis, sugebėjo duoti šiokį tokį atkirtį sustabarėjusiai dekadentiškai lietuviškos poezijos mokyklai. Eksperimentas pavyko. Valio“ (Darius Pocevičius).