Gabrielė Labanauskaitė (g. 1980) – poetė, prozininkė, dramaturgė. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių ir suomių kalbas, 2002 m. Parmos universiteto (Italija) filosofijos ir literatūros fakultete studijavo dramaturgiją ir poeziją. Stažavosi Graikijoje ir Niujorke. 2005 m. Vilniaus universitete apsigynė literatūros istorijos ir teorijos studijų magistro laipsnį, nuo 2009 m. studijuoja teatrologijos doktorantūrą ir dėsto dramaturgijos teoriją LMTA. Autorės kūryba publikuojama nuo 1992 m., o literatūros kritika – nuo 2003 m. Tais pačiais metais pradėjo rašyti pjeses, kurių didžioji dalis („Skaudžiausia“, „Circus“, „p٭s“) statytos Suomijos, Švedijos ir Anglijos scenose. Pastaruoju metu G. Labanauskaitę vis dažniau galima sutikti ne poezijos skaitymuose, o teatre ar eksperimentinės poezijos bei multimedijos festivaliuose. 2004 m. išleido audiovizualinės poezijos kompaktinę plokštelę „Apelsinai aikštėj apgriuvusioj“. 2008 m. Lvovo (Ukraina) kino festivalyje Gabrielės audiovizualinis eilėraštis „Kulervo“ laimėjo pirmąją vietą. Rengia audiovizualinės poezijos festivalį „TARP...“ Subūrė poezijos grupę „Avaspo“, kurioje kuria ir atlieka tekstus. 2009 m. išleido dvigubą audiovizualinės poezijos albumą „Nėra okeano“.

 

 

Apie Gabrielę Labanauskaitę ir jos tekstus

Gabrielė Labanauskaitė. Menas be klouno nosies (interviu, 2009)

Šviežiena: AVaspo. Eksperimentinės akustikos, noise‘o, minimal, trip-hopo mišrainė (2009)

Mindaugas Peleckis. Prigesinta „Apelsinų“ simfonija (interviu su Gabriele Labanauskaite, 2008)

Rudenį poetai nekrenta. Interviu su festivalio „Tarp 08“ organizatore Gabriele Labanauskaite (2008)

 

Gabrielės Labanauskaitės tekstai