Pranas Morkūnas (1900–1941) – poetas dadaistas imažinistas, užpildęs lietuvių avangardistinės literatūros puslapį tarp futurizmo ir aktyvizmo. Vos baigęs mokyklą, poetas išėjo tarnauti savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Grįžęs vertėsi įvairiomis, daugiausia smulkiomis tarnybomis. Studijavo Kauno universitete lituanistiką, teisę, dirbo spaudoje. Nusivylė nepriklausomybės idealais, tad ėmė ieškoti ryšių su kairiosiomis jėgomis. Prisijungė prie trečiafrontininkų. Savo apsakymus ir eilėraščius skelbė „Keturiuose vėjuose“, „Kultūroje“, „Trečiame fronte“. Už veiklą socialdemokratinėje jaunimo sporto draugijoje keletą mėnesių praleido kalėjime. Žuvo 1941 m. gruodžio 28 d. fronte prie Maskvos. P. Morkūnas nusipelno vieno originaliausių lietuvių literatų vardo – buvo formos naujovininkų lyderiu, pirmasis savo kūryboje ėmė nebevartoti didžiųjų raidžių, atsiribojo nuo „normalios“ semantikos, ieškojo kuo stipresnių, retesnių ir dar niekam negirdėtų žodžių, kūrė naujadarus, drastiškų vaizdų griūtimi stengėsi priblokšti skaitytoją. Iki tol praktikuojamas konkretizmas jo poezijoje įgavo kitą spalvą – akustinį pavidalą, lingvistinių išradimų užuovėjas. Vienintelis lietuvių dadaistas imažinistas P. Morkūnas eilėraščių rinkinį spaudai parengė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tada knyga nebuvo išleista. Nepasirodė ji net vėlesniais laikais. Ir tik 1993 m. Prano Morkūno „Dainuoja degeneratas“ išvydo pasaulį, atkurtas pagal autoriaus paliktus juodraščius.