Antanas Ramonas (1947–1993) – prozininkas. 1972 m. VU baigė anglų kalbą ir literatūrą, dirbo Dailės muziejuje, žurnalo „Pergalė“ (vėliau – „Metai“) prozos skyriaus redaktoriumi. Nuolatinis moksleivių kūrybos konkursų prozos vertinimo komisijos narys. Išleido apsakymų rinkinius „Šiaurės vėjas“ (1984, Antano Jonyno premija), „Lapkričio saulė“ (1989, Žemaitės premija), apysaką „Balti praėjusios vasaros debesys“ (1991, didžioji knygos tiražo dalis sudegė). 1997 m. išėjo kūrybos rinktinė „Ramybės kalva“, kurią sudaro paskutiniais gyvenimo metais rašytos esė, „piešiniai plunksna“, apsakymai (paties autorias planuoto naujo rinkinio pagrindas), apysaka „Mikelis“, interviu ir pasisakymai, taip pat Dalios Ramonienės parengta bibliografija. Į literatūros avansceną A. Ramonas iškilo apysaka „Balti praėjusios vasaros debesys“. Apysaka – meniškos sielos klajūno, nepriklausomo nuo ideologijos, karjeros ar geidulių, laisvas buvimas nelaisvame laike. Pomirtinė „Ramybės kalva“ tapo viena ryškiausių antipostmoderno knygų, užsklęsdama lietuvių lyrinės prozos ciklą. „A. Ramono pasaulėvaizdyje glūdi nuostaba dėl pasaulio ir kasdienės egzistencijos teikiamų mažų džiaugsmų, vertinamas „tobulas paprastumas“. Metonimija nugali metaforą, pasakojimas nepuošnus, bet tikslus, mėgstama maža iškalbi detalė. Grakščius pavidalus rašytojo pasakojimams teikia estetinės harmonijos pojūtis“ (Jūratė Sprindytė).