Jonas Šimkus (1906–1865) – poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, spaudos darbuotojas.1925 m. baigė Palangos progimnaziją, 1927 m. mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. 1930–1931 m. – vienas žurnalo „Trečias frontas“ organizatorių ir bendradarbių. 1933–1940 m. dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje, bendradarbiavo „Sekmadienyje“. 1940–1941 m. redagavo laikraščius „Lietuvos aidas“, „Darbo Lietuva“, „Tarybų Lietuva“. Prasidėjus II-ajam pasauliniam karui, dirbo Maskvos radijo lietuviškų programų redakcijoje. 1942 m. redagavo laikraštį „Tiesa“, 1946–1949 m. buvo šio laikraščio redaktoriaus pavaduotojas. Taip pat redagavo „Literatūrą ir meną“ ir „Pergalę“. Išleido apsakymų knygas „Kova dėl Dievo“ (1937), „Apsakymai“ (1953), „Ryt bus gražu“ (1962); poezijos rinkinius „Užu durų“ (1927), „Pasakos iš cemento“ (1929). 1968–1971 m. išleista jo raštų serija (5 knygos). Jono Šimkaus poezijai būdinga miglotas lyrizmas, prozaizmai, šūksminga retorika, miesto peizažas. Prozoje ryškios socialinio supriešinimo tendencijos, natūralizmo ir ekspresionizmo apraiškos. Kaip literatūrinio gyvenimo administratorius, pokariu vykdęs publikuojamų kūrinių ideologinę priežiūrą, turėjo didelės įtakos lietuvių literatūros sovietizacijai.