Tomas Taškauskas (g. 1986 m.) – poetas ir vertėjas. Mokėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Nuo 2005 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, 2008 m. perstojo į lietuvių filologijos bakalauro studijas VU. Eilėraščius rašo nuo dešimtos klasės. 2007 m. pradėjo bendradarbiauti kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai, „Naujoji Romuva“). Apdovanotas VPU „Poezijos pavasarėlio“ prizu – paltą su užrašu POETAS, dalyvavo, skaitė bei laimėjo ne vieną jaunųjų literatų konkursą, eilėraščiai spausdinti 2008 m. „Poezijos pavasario“ almanache. 2008 m. „Versus aureus“ leidykla išleido pirmąją „Debiutų“ serijos poezijos rinkinį – T. Taškausko „Audrapaukščio monologą“. „Audrapaukščio monologas“ – tai jauna poetinė sąmonė, ji dar labai guvi, dar labai imli tikrovės įspūdžiui, gyvenimo detalei, norinti ir žaisti, ir išsiilgusi gamtoje, žmoguje, mene slypinčios žaismės, t. y. grožio. Ir kalbos pasaulis tai sąmonei dar gyvas, dar nedekonstruotas, anaiptol neišvaikščiotas. Į kalbą žiūrima kaip į savo kūrybos, raiškos partnerę, patikimą poetinį žaidimų dalyvę ar net draugę“ (Justinas Kubilius).
sutartiniai gyvybės ženklai
kas rytą žemė apgyvendinama po nakties tvano
didžiulės metafizinio miego arkos išleidžia savo laikinus įkaitus
iškeisdamos juos į nesugrįžusį (amžiams paaukotą) paukštį
dauguma išrinktųjų neišlaiko atminty tvano
paskendusiuosius nurašydami į sapnų pasaulį
jie atmeta ketvirtąjį – patį svarbiausią – nepažinumo matavimą
nakties vanduo kiekvieno vakaro lietumi įvykdo įsaką
išlikusiesiems gerai, bet netiesiogiai žinomo asmens vardu
liudydamas reikliausias – pradžios ir išėjimo – būtinybes
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
ave, cæsar
tikiu į žalią šviesą
kada namo keliauju
šaligatviai atvėsę
įsigeria į kraują
tikiu į savo kraują
jis teka ir garuoja
žaizda taip atnašauja
sustiprindama kojas
tikiu į savo daiktus
į skausmą jų ribotą
į šviesą, kur paklaikus
tikra bei išgalvota
tikiu į savo kairę ranką,
tikiu, ir to beveik užtenka
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
iš pakeistų palyginimų
ant kairės rankos riešo
neturi laikrodžio neturi
priešų (priešai turi tave)
šįvakar klausysies šįvakar
išklausytas nebūsi nes
nežinai kiek valandų
trūksta kam ir kur
reikia skubėti
pusvelčiui:
duotas laiko
nežinojimo
talentas
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
pentagrama
kas įrodo kad žiema
nusileidus laiptais
lempų negyva šviesa
nužudytas vaikas
kas apsimeta žiema
nusileidus laiptais
tobula pentagrama
nužudyto laiko
nusileidus laiptais
šviesoje iš sniego lapų
nužudytas vaiko laikas
švelniai
mus abu
nutapo
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
runkeliai: karo-lauko pratybos.
mano motyna
mano motyna
nedainavo dainų
nebent girta ar jauna
jauno gyvulio balsu
įsijungdavo į vienišų
širdies vilkių chorą
prieš gyvenimo
karą lauke
mano motynos
mano motynos
akyse neplaukė laivas
nebent girta
būdavo, juk laivas
jaunystėje grąžina
moterims viltį:
manęs išplaukia ilgėtis
vienintelis vyras
mano motyna
mano motyna
jos paprašytas metu
runkelius į tvartą
dalyvauju karo
lauko pratybose
renku lavonus
ir galvoju mano
motyna: sprogstu
sprogs-tu
sprogs
tu
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
staccato
ranka, kėdė, galva ir akys
sluoksniuotoj laiko kambario erdvėj
nuo lubų lig grindų išplitę aštrūs
(iš vientiso – į kiaurą) judesiai
ranka – kiaura, kėdė – kiaura, galva – kiaura ir kiauros akys
kiauri ir sluoksniai laiko kambario erdvėj
plyšiai (dangaus, gyvybės, sienos), į kuriuos po lašą
„esi“
„netikras“
„kol“
„nepasenai“
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
ypatybės
pienių desantas
žmonių okupacinėj zonoj
partizaninės
skraidančių pajėgos
paaiškės ar esi
ir ar geras (kareivis)
geriausia gynyba –
guliesi
nuo laiko skelbimų
kakta išrasojusia
„sako, kad pieva
lyg žalias vijoklinis augalas,
sako“
guliesi
ir pastangos neatsimerkti
guliesi
ir pienių desantas
kaktoj atsispindi
„sako, kad šitas
vijoklinis augalas
buvo žmogus“
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
kainasss
nakties pradžios knyga, ketvirtas skyriusss
(su fizine priklausomybe)
vėjuotomis paklodėmis, ilga ir užsispyrusss
(tamsa į kadrų seką Liebe)
„pirmasis, kurs nužudė, buvo buvo vyrasss
ir matė jis daug kraujo“
ant jo kaktos septyneriopai užrašytas tyrasss
akims ir lūpoms naujasss
kartumas palapinėse su muzika kasnakt kartojasss
ta nuotrauka – tamsa tamsėja
„tu nepaslėpsi to kas b u v o rojusss“
priklausomas gimei kaip vėjasss
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
palikimas II
pirštai, čežantys lapai
pereina į ošimą
apsvaigusį
medžio šakos
ir merginos balso
fragmentas
išrėmina pojūtį:
tai, ką nešioji
savy pasilieka
ant tilto turėklo
akmens, geležies
prijaukinta
tai, kas paliečia
palieka pas tą,
kuris liečia
pas tą, kuris vienu
žodžiu sugeba
atsakyti
visų pasikeitusį
statusą
nes
Nėra
Esančių
Sau
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
---
sara šviesiaplaukė sara rado miške
rudens miške sara šviesiaplaukė kaip
debesys rado rėmo paveikslą sulydomą
į sąmonę „viskas ima byrėti ir aš jaučiuos
subyrėjus“ sako aušra kuri dar negreit
šviesiaplaukė sara rado miške rėmą
rudens be paveikslų rado miške sara švie-
siaplaukė aušra dar negreit sara dar negreit
nutapys jos ką rado sulydanti sąmonė
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
---
atmintį kalba
nežinomos vietos
net netikėdamas
oru kvėpuoji
saulei atėjus
lieka šešėliai –
medis,
du batai,
kelionė
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
„ar galėtum pradėti?“
pajuodusią sodo lapiją
saulė apipila auksu
ar ne romatiškas
saulėlydis lūpose tavo
(kvepiantys žodžiai)
„ar galėtum pradėti?“
nuo pirštų galiukų
švelnumo svaigstu
ir nuo lapų
virsmo
pašto ženklais
medžiams išsiųsti
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
vasaros skėrys
vasara UŽRAŠAMS gylis
upės srovės ir šviesos
kirvis plaktukas rytinis
skaldo atomą ligos
ligos srovės ir šviesos*
taškas. kablelis, tamsa █
vakaro upės nei tiesos
alma tolyn ir šita
vasaros upė iš mažo
kirvio (šviesos į akis)
kraujas – tai ryto miražas
ryto plaktukas: skėrys
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
„man pasidarė karšta“
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
labai paprastai – suspardytas,
apsauginių atmuštom kepenim
„draudžiamoj teritorijoj“, dieną
galvojo „kančia, ji, man regis,
„kančia, ji, man regis,
neišvengiamai fizinė,
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
nuo Vilnelės pakrantės
ir plaukiančios antys
linijų
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
guliesi pievoj su pelėm
ir joms kaip daugumai –
netinka rūšiniai vardai)
tava rūšis – naktinis
tavo vardas – keistas
ir šaltą savo karalysčių vėliavą laikai
lyg žolėmis lėtai tekėtų leta
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
---
basas kaip Mozė
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
litografija, žiemos litografija
neprivalomą ryto tarnybą atlikę
susitikim ant tilto, ant didžiojo tilto
ir kalbėkimės veidrodžiuos upės
kol išryškinti būsim, kol būsim
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
štai tokia va malda
pravažiuodamas kapines
kaskart pagalvoju:
amžiną atilsį duok
tiems numirėliams
kuriuos kasdien
sutinku gatvėse, Viešpatie.
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
akimirka mirties nėra tik malonumas
nėra garsų – parodyk kovo dangų
nėra imperatyvo Tau – apglėbki
nėra (galbūt jo niekad ir nebuvo
nerūkančio, kurio vis prašoma pridegti)
mirtis iš dūmo perteikiama baimės
– akimirka – mirties – nėra – tik – malonumas –
užčiaupus burną ir užčiuopus laiką
iš nuovargio prisėdus ir, žodžiu, lengvumas
kaip ką tik parašytoj knygoj sėdžiu
žiūriu – dangus giliai – ir baigias kovas
– dejuok tarytum Jobas – ėdžios
pavasariu dar nepražydusios jutimų kovos
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
diriguojanti medžiams
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
kasdienybė nusirengia daiktus, kasdien
tu pakyli iš kapo (iš lovos medinės)
atėjai, pamatei, negalėjai pažint
kaip paviršius pasidalino
kasdienybėj kasdien pakartoto žmogaus
apsauginė reakcija – miegas ir lova
patalpa, kurioje tai tai įvyksta „ar jau
negalėtum būti toks baltas kaip ---“
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
laukdamas andriaus kulikausko
dažnai galvoju apie mirtį
nors laukiu jo ir jos pirmąkart gyvenime
mergytė „blyn“ va kaip mes
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
SKAITYTI TĘSINĮ