|
<< Atgal
NEEILINIS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS
SUVAŽIAVIMAS
2005 m. vasario 4 d. įvyko neeilinis Rašytojų
sąjungos suvažiavimas, skirtas naujiems rašytojų organizacijos įstatams patvirtinti.
Gana gausiai iš visos Lietuvos susirinkusius
rašytojus pirmajame posėdyje, kuriam pirmininkavo J. Aputis ir V. Sventickas, pasveikino
kultūros ministras V. Prudnikovas. Rašytojų sąjungos pirmininkas J. Liniauskas
perskaitė finansinę ataskaitą, atsakė į klausimus. Valdybos ataskaitą perskaitė
pirmininko pavaduotoja B. Jonuškaitė-Augustinienė. Abiem ataskaitoms suvažiavimas
pritarė.
Antrajame posėdyje, kuriam pirmininkavo P. Dirgėla
ir V. Martinkus, buvo tvirtinami nauji, su Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno
kūrėjų organizacijų statuso įstatymu bei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu
suderinti, Rašytojų sąjungos įstatai. Darbas vyko sklandžiai konstruktyviose
diskusijose buvo pateikta naudingų pasiūlymų, nauji įstatai priimti vieningai.
Pabaigoje suvažiavimo dalyviai atviru laišku
kreipėsi į Lietuvos valdžią ir visuomenę. Šį laišką spausdiname.
Lietuvos valdžiai ir visuomenei
A t v i r a s l a i š k a s
Po nešvaraus Lietuvos turto išsidalijimo per
Lietuvą ritasi ir kita grobikiško cunamio banga prisidengdami Lietuvos gyvenimo
modernizacija, finansų galingieji ir jų bendrovės be atodairos ėmė naikinti mūsų
krašto gamtos, istorijos, kultūros paveldą. Toji banga ritasi ne tik palei Baltiją, ji
siekia gražiausius Lietuvos gamtos kampelius, ežerus ir upes.
Ryškiausias tokios agresijos pavyzdys yra UAB
Vilniaus Akropolis invazija į gražiausią mūsų sostinės kampelį
Šeškinės šlaitus. Vilniaus ir visos Lietuvos žmones jau kelintas mėnuo šiurpina
išrinktos valdžios bejėgiškumas, o gal ir nenoras pasipriešinti brutalios jėgos ir
teisinio nihilizmo demonstracijai. Virš Šeškinės šlaitų žaliosios Vilniaus
karūnos lyg koks piktybinis auglys jau kelintas mėnuo stūkso iškilęs statinys ir
komandos laukiantys statybų kranai. Viso Vilniaus (ir visos Lietuvos) akivaizdoje dabar
vyksta amoralus sąmokslas: iš esmės sunaikindamas Šeškinės draustinį, pradėjęs
neteisėtą statybą, kuri dėl protestuojančių žmonių balso yra lyg ir sustabdyta,
Akropolis stengiasi laimėti laiko, kad būtų galima susitvarkyti popierius ir kad
tai, kas buvo neteisėta, taptų teisėta. Lyg pasityčiojimas iš visuomenės balso
atrodo paskelbtasis konkursas ir jo rezultatai: nenorėjot šešių aukštų, kuriuos
užmerkusi akis palaimino Aplinkos ministerija, tai dabar gausit keturiolikos aukštų
monstrą!
Mes, neeilinio Lietuvos rašytojų sąjungos
suvažiavimo dalyviai, klausiame: ar mūsų valstybėje jau iš tikrųjų nebėra jėgos,
kuri galėtų sustabdyti tą grėsmingą bangą? Ar dar ilgai į šį ir panašius
procesus nemačiom žiūrės Prezidentas, Premjeras, gamtos, istorijos, kultūros paveldo
naikintojų į kampą užspausta Aplinkos ministerija?
Kreipiamės į neabejingąją Lietuvos visuomenę:
netylėkime!
Neeilinio Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo dalyviai
Vilnius, 2005 m. vasario 4 d.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|