TEKSTAI.LT
<< Atgal
 

 

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

 

 

 

Teofanijos

 
Ŗ

ieškojau aš visatoje tavęs
ir niekur neradau kelių
iš nebūties

Ŗ

akimirka minties
akimirka būties
ir švento dvasios riksmo

Ŗ

ir tuomet tu pamatysi
tikrovę
kreivo veidrodžio karalystėje

Ŗ

prisiglausk prie širdies
o sidabrinis debesėli
aš myliu tavo bedugnę

Ŗ

tylos metafizika rožėje
tylos metafizika kambariuos
kur nėra tavo kapo

Ŗ

naktis prasiskleidžia
kaip rožė juoda
užsimerkus

Ŗ

sudievintas žmogus
šėtonas rodo
apverstą pasaulį

Ŗ

žiūriu į Dievą
aš pro ašaras
skeveldrose visatos

Ŗ

tu dangų pamatei
atsispindėjusį
rožyno gelmėje

Ŗ

ten dvasinėj migloj
bridai į sidabrinę
amžinybės liepsną

Ŗ

aš angelą matau
jos įsčiose
vien gėryje pradėtą

Ŗ

iš dykumos į dykumą
ėjai apie pasaulio pradžią
pasvajoti

Ŗ

dangaus ekstazėje
pilnatvėje žydėjo
siela vieniša

Ŗ

pašauk mane mintie
į puotą
kursime tikrovę

Ŗ

pašauk mane tarei
nudegino šviesa
ir praregėjo saulė tavyje

Ŗ

praskrido paukščiai
po vidurnakčio
tarytum verksmas jų balsai

Ŗ

kas tarp rožių baltų
žydras žaibas
įrėmins dausas

Ŗ

nebijoki dangaus
jis tarp veidrodžių
spindi gražiai

Ŗ

ką tu kuri širdie
kai prie rožyno
žvakę užsidegusi meldies

Ŗ

tavo kūnas
prieš veidrodį baltas
ir toks nemarus

Ŗ

nežinai kas yra
man tikrovė
ji skleidžia tave

Ŗ

susapnuoji žodžius
ir taip sukuri kalbą
visatai

Ŗ

absurdo magija
vienatvės spindulinga
patirtis

Ŗ

bežodis jausmas
o būtis
ji buvo nutylėta

Ŗ

gražiai spindėjo
jūra
pro pušų šakas

Ŗ

ir leidosi žemyn
kadaise švietusi giliai
šventoji saulė

Ŗ

tu pakilai
iš meilės guolio
sužeista širdim

Ŗ

švytėjo angelas
iš įsčių žvelgė
kurianti šviesa

Ŗ

dangus pradėjo pradžią
ir nušvito sodai
mėnesienoj

Ŗ

visatos ritmas
tampantis žodžiu
nuauksino mintis

Ŗ

tu gyveni sapne
lyg būtum prisikėlus
ir sudužus

Ŗ

giliai alsuoja sąmonė
visatos dulkėse
atgimdanti save

Ŗ

pražydo feniksas liepsnoj
ir užgiedojo
dangūs

Ŗ

tave stebės Dievybė
pro visatos
purpurinį vaizdą

Ŗ

regėsi krintančias žvaigždes
į veidrodį
įrėmintą visatos

Ŗ

trapumas Dievo tu sakai
Jis kaip uola
ir niekas nepalies

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt