|
<< Atgal
ATODANGOS: FAKTAI IR SKAIČIAI
Vladui Braziūnui – Latvijos
literatūrinis apdovanojimas. Latvijos 2005-ųjų Literatūros metų apdovanojimas
paskirtas Vladui Braziūnui už gyvenimo indėlį į literatūrą. Lietuvių rašytojas
įvertintas už pastaraisiais metais į lietuvių kalbą išverstus itin reikšmingus
latvių poezijos rinkinius – U. Berzinio „Vabzdžių žingsniai“ (1997 m., kartu su
K. Nastopka ir S. Geda), K. Skujenieko „Aš esu toli viešėjęs“ (2004 m., kartu su
J. Strielkūnu ir S. Geda), J. Ruokpelnio „Lyrika“ (2005) – ir latvių poetų
kūrybos publikacijas periodiniuose leidiniuose.
Mallarmé nuo Volgos. Vasario pabaigoje
eidamas 72-uosius metus mirė garsus čiuvašų poetas Genadijus Aigi.
Keturiolikmetis G. Aigi pirmąkart perskaitė V.
Majakovskį, ir šio rusų poeto avangardinė tradicija tapo pagrindiniu čiuvašų
literato poetikos orientyru. Poetinis debiutas įvyko tais pačiais metais, kai G. Aigi
buvo išmestas iš Literatūros instituto už knygą, griaunančią socialistinio realizmo
pagrindus. Rusiškai rašyti pradėjo paskatintas B. Pasternako. Iki 1987 m. G. Aigi
rusiški eilėraščiai buvo spausdinami tik užsienyje. Rusijoje jo kūriniai pradėti
leisti tik 1991 m. Tuomet ir prasidėjo jo talento pripažinimas: G. Aigi tapo
Čiuvašijos liaudies poetu, B. Pasternako, Prancūzijos, Petrarcos ir kitų premijų
laureatu. G. Aigi, išvertęs į čiuvašų kalbą prancūzų poezijos antologiją (nuo F.
Villono iki mūsų dienų) buvo pramintas „Mallarmé nuo Volgos“.
G. Aigi yra dalyvavęs mūsų Poezijos pavasariuose.
2004-aisiais Lietuvos mokslų akademijoje buvo surengtas G. Aigi kūrybos vakaras. 1984 m.
jis gyveno Dovainonių kaime (netoli Rumšiškių) ir parašė eilėraščių rinkinį,
vienintelį paskirtą svetimai šaliai – Lietuvai. G. Aigi kūrinių į lietuvių kalbą
yra vertęs S. Geda.
Brolių Grimmų pasakos šalia M. Lutherio
Biblijos. UNESCO brolių Grimmų pasakas paskelbė žmonijos kultūros paveldu.
XIX a. pradžioje išleistas rinkinys tapo pačia žymiausia ir skaitomiausia pasaulyje
vokiška knyga, dabar užėmusia garbingą vietą šalia M. Lutherio Biblijos. Brolių
Grimmų pasakos išverstos į daugiau kaip 160 kalbų. Šių pasakų kūrėjų muziejuje
Kaselyje saugomas pirmasis 1812 m. išleistas „Vaikų ir šeimos pasakų“ leidimas su
pačių autorių graviūromis ir komentarais.
Umberto Eco. „Mokytojo vaidmuo“.
Italų literatūros vertėja Inga Tuliševskaitė lietuvių skaitytojus supažindina su
filosofo, mokslininko, rašytojo U. Eco menine ir intelektualine kūryba (romanai „Vakarykštės
dienos sala“, „Rožės vardas“, „Baudolinas“, „Fuko švytuoklė“, „Paslaptingoji
karalienės Loanos liepsna“, studija „Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje“).
U. Eco, vieną žymiausių šiuolaikinių semiotikų, pasirodo, domina ne tik galimi
įvairūs kodai ir ženklai, simboliai ir paslaptingos prasmės, bet ir kaip teisingai
skaityti knygą. Kitomis kalbomis plinta jo mokslinis pasakojimas „Mokytojo vaidmuo“
apie tai, kaip rašytojas formuoja savo skaitytoją, o skaitytojas – rašytoją.
„Saddamo artimųjų ratas“. Ala
Baširas – ne tik medikas, daugiau nei dvidešimt metų buvęs asmeniniu Irako
prezidento S. Husseino gydytoju, bet ir žymus kultūros veikėjas. Jo paveikslai ir
skulptūros buvo eksponuojami Artimuosiuose Rytuose, Europoje, JAV, Rusijoje. Šio
irakiečio vardą pasaulyje garsina ir memuarų knyga „Saddamo artimųjų ratas“,
parengta talkinant norvegų žurnalistui Larsui Sigurdui Sunnanai. Kaip pažymi
literatūrologai, A. Baširo prisiminimų privalumas – ne istoriniai vaizdai,
irakiečių kančios per Irano–Irako karą, bet knygos herojų portretai, pasakojimas
apie jo dėdės antisemito Kairallacho knygą „Tie, kurių neturėjo sukurti Alachas:
persai, žydai ir musės“.
Teisę publikuoti šią knygą jau nusipirko 15
leidyklų, o „Discovery“ ir BBC-2 filmuoja serialą „Saddamo namas“.
Nobelio premijos laureato – nespausdinti.
Britų laikraščio „The Sunday Times of London“ redakcijos darbuotojai dviejų
garsių autorių knygų ištraukas išsiuntė dvidešimčiai leidyklų ir agentūrų.
Viena ištrauka buvo iš Bukerio premijos laureato S. Midltono romano „Laisvadieniai“,
kita – iš 2001 m. Nobelio premijos laureato V. S. Naipaulo kūrinio „Laisvoje
valstybėje“. Tik viena leidykla pasiūlymą priėmė, kitos atsisakė spausdinti „tokius“
autorius.
„Mūsų dienų žmonės jau beveik nebesupranta,
kas yra geras romanas“, – sakė S. Midltonas, o V. S. Naipaulas pridūrė, kad talento
reikia ne tik rašyti, bet ir skaityti bei suprasti, kas parašyta.
„Finegano šermenys“ kreditan.
Airijos nacionalinė biblioteka sumokėjo per milijoną eurų už iki šiolei nežinomą
J. Joyce'o rankraštį, rastą Prancūzijoje. Tai romano „Finegano šermenys“ apmatai.
Keturi iš šešių rankraščio puslapių rašyti žmonos Noros ranka. J. Joyce'as
diktavo tekstą žmonai, nes 1923 m. labai pablogėjo rašytojo regėjimas.
Šį bibliotekos pirkinį finansavo vienas Airijos
bankas, kuris suteikė nacionalinei bibliotekai kreditą.
Skaitymas pagal britus ir kinus. „The
Guardian“, remdamasis organizacijos „Public Lending Right“ tyrimo duomenimis, praneša,
kad 2005 m. britų bibliotekų skaitytojai daugiausia skaitė detektyvus ir trilerius:
septynios iš dešimties knygų priklausė šiems žanrams. Prieš metus skaitytojų
pomėgiai buvo kitokie: devynios iš dešimties skaitytų knygų buvo romantinio turinio.
Pasirodo, ir kinai labiau mėgsta įtempto veiksmo,
aštrių konfliktų trilerius. Pernai sumažėjo verslo ir mokomosios literatūros
paklausa, o vaikų ir kompiuterinė literatūra sudarė ketvirtadalį grožinės
literatūros pardavimų apimčių.
Korinis ryšys ir literatūra.
Japonijos abonentų nenustebinsi technologijų naujovėmis. Neseniai kelios kompanijos
pasiūlė mobiliųjų telefonų savininkams skaitymo paslaugą. Šiai paslaugai teikti
atidarytos specialios elektroninės bibliotekos su kelių šimtų knygų saugyklomis: nuo
klasikos, šiuolaikinių populiarių kūrinių iki literatūros, parašytos specialiai
platinti koriniu ryšiu. Už nedidelį mokestį tekstas persiunčiamas į aparatą ir
saugomas jo atmintyje.
Tyrimas atkleidė, kad daugiau nei pusė „korinių
knygų“ skaitytojų yra moterys, dauguma jų skaito namuose.
„Haris Poteris“ skaičiais. Jeigu
ant žemės paviršiaus išklotume visas knygas apie Harį Poterį, tai jos uždengtų
visą Braziliją. Išrinkus taškus ir kablelius ir juos sudėjus į vieną eilę, jie du
kartus apjuostų Žemę. Turkų matematikams pabandžius J. K. Rowling pajamas pakeisti į
turkų liras, sprogo universiteto kompiuteris, 30 metrų spinduliu išmušdamas namų
langus...
Vietoj „Da Vinčio kodo“ – dieta.
Australijoje vasarį iš perkamiausių knygų lyderių buvo išstumtas ir „Haris Poteris“
, ir „Da Vinčio kodas“. Jų vietą užėmė knyga, propaguojanti lieknėjimą –
maitinimąsi vien liesa mėsa. Šios knygos leidybai pritarė Australijos mėsos ir
gyvulininkystės pramonės įmonės, tačiau daugelis dietologų ją paskelbė kenksminga
ir pavojinga.
Ištarmės apie postmodernizmą. Pigūs
šios stilistinės pakraipos triukai kuria atitinkamus jos vertinimus. W. Welshas knygoje
„Mūsų postmodernioji modernybė“ taip žvelgia į postmodernizmą: „Reikia
sukryžminti libido su ekonomika, išskaičiavimą su cinizmu, nepamiršti
ezoterizmo ir simuliacijos, įdėti dar šiek tiek naujojo amžiaus ir apokalipsės – ir
postmodernistinis hitas jau baigtas“. Skaičiau ir tokią vieno literatūrologo mintį:
postmodernistas – tai neraštingas modernistas...
PARENGĖ A.VALIONIS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|