|
<< Atgal
ATRASTAS KNYGOS PASAULIS
Dingęs knygos pasaulis tokią
paantraštę turi 2005 m. išleista knygotyrininko, humanitarinių mokslų daktaro Arvydo
Pacevičiaus monografija Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 17951864 metais
(leidykla Versus Aureus). Tokiu pavadinimu vyko jos pristatymas Rašytojų klube
vasario 9-ąją. Vakarą vedęs literatūrologas Virginijus Gasiliūnas kvietė kalbėtis
iškart dviem temomis apie A. Pacevičiaus studiją bei apskritai knygos ir skaitymo
padėtį tiek XIX a., tiek šiandien.
Renginyje kalbėjusieji (knygotyrininkas Domas
Kaunas, senosios Lietuvos literatūros tyrinėtojas Sigitas Narbutas, skaitybos
specialistė Vita Mozūraitė, literatūrologė Loreta Jakonytė, redaktorė Margarita
Dautartienė) pabrėžė, jog A. Pacevičiaus monografija yra novatoriškas, su archyvaro
kruopštumu ir archeologo užsispyrimu parengtas, didelės mokslinės vertės veikalas.
Kartu dėl įtaigaus ir sklandaus dėstymo būdo prieinamas ne tik akademinei, bet ir
platesnei auditorijai.
Knyga radosi iš noro atkurti pažeistą istorinę
atmintį, rekonstruoti reikšmingą XVIII a. pab.XIX a. Lietuvos kultūros sluoksnį,
atrasti knygos pasaulio dalį, kuri tuo metu aktyviai funkcionavo kolektyvinėje
sąmonėje, tačiau caro valdžios buvo kryptingai naikinama. Gausia archyvine medžiaga
dokumentuotas tyrimas apie ilgametę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolynų
knygos kultūrą ir jos paveldą XIX amžiuje paremtas tarpdisciplinine žiūra (derinamos
knygos sociologija, kultūrologija, mentaliteto studijos ir kt.), todėl nesitenkinama
knygų registru (nors bibliotekų rinkiniai išsamiai aprašomi, smulkiai
išskaičiuojami, lentelėse suklasifikuojami), bet siekiama jį interpretuoti plačiame
politiniame, socialiniame, kultūriniame kontekste. Knyga nagrinėjama ne kaip
inventorinis faktas, bet kaip studijų ir įkvėpimo šaltinis, o vienuolyno
biblioteka laikoma įtakinga socialine ir religine institucija.
Dėmesį fokusuodamas į knygos fenomeną, kartu A.
Pacevičius aprėpė kur kas plačiau: monografijoje atskirais skyriais aptariama
vienuolynų kilmė, struktūra ir raida, detaliai išdėstomas vienuolynų bibliotekų
turinys, veiklos formos bei istorija (fondai, komplektavimo principai, mecenavimas,
patalpos, įranga, bibliotekininko statusas, leidinių skolinimo tvarka, skaitytojų
interesai ir t. t.), ypač daug žinių pateikiama apie Troškūnų bernardinų
biblioteką. Kultūros reiškiniai glaudžiai susiejami su krašto politine situacija,
išryškinamos carinės valdžios pastangos kultūrą žlugdyti, o vienuolijų ją
išlaikyti (antai kristalizuojantis lietuvių kultūriniam sąjūdžiui vienuolynuose buvo
atgijęs knygų, tarp jų ir lietuviškų, perrašinėjimas). Polemizuojant su
ligšioliniais senosios kultūros tyrinėjimais, tikslinamas vienuolijų, kaip lenkiškos
kultūros nešėjų, įvaizdis. Studijoje esama labai daug įdomios konkretikos (todėl ji
vertinga ir pažintine prasme). Pavyzdžiui, atskleista, su kokia aistra to laiko žmonės
skaitė knygas ginčydamiesi, drįsdami refleksijas užrašyti ne tik savo, bet ir
bibliotekos knygų paraštėse (nuo meluoji, knyga iki minties apie autoriaus
sudeginimą). Anuometinės vienuolynų bibliotekos išduodamos knygas reikalaudavo palikti
piniginį užstatą ar gauti aukštesniųjų leidimą, o knygų savininkai savo turtą
bandydavo apsaugoti įrašydami įvairių grasinimų (užkeikimų), pavyzdžiui, kad
knygos pagrobėjui varnai akis iškapos.
Ypatingo vakaro dalyvių dėmesio sulaukė
monografijos skyrius apie skaitymo kultūrą XIX a. Lietuvos visuomenėje. Rekonstruodamas
vienuolių ir pasauliečių skaitymo praktiką, tyrinėtojas įvertino socialines
aplinkybes bei psichologinius veiksnius. Pasak jo, ano meto vienuolių skaityba sutapo su
vadinamąja skaitymo revoliucija, kurioje intensyvųjį skaitymą (kai maksimaliai
gilinamasi į vieną veikalą) laipsniškai keitė ekstensyvusis (imamasi gausios ir
įvairios lektūros). Domėjimasis knyga kartais prasilenkdavo su regula (pavyzdžiui,
tarp vienuolių paplitusi bibliofilija), o siekis suprasti savo laiką bei neatsilikti nuo
edukacinių reikmių į vienuolių knygų lentynas rikiuodavo fizikos ir geometrijos
vadovėlius ar bažnyčios kontroversiškai vertinamus Voltaire'o raštų tomus.
Atsiliepdami į V. Gasiliūno kvietimą padiskutuoti
apie dabarties skaitymą, vakaro dalyviai konstatavo, jog šiandienos skaitymo kultūroje
veikia nauji veiksniai (pavyzdžiui, komercinis, rašytojo ir leidėjo įvaizdžiai,
reklama, o nūdienos internetinis individas bėga akimis per tekstą kitaip nei
XVIII a. vienuolis), tačiau pabrėžė, kad knygos kultūra išlieka gyvybinga. Nepaisant
stiprių socialinių ir kultūrinių konkurentų (interneto, daugiakanalės televizijos,
pramogų industrijos ir kt.), knyga išsaugo savo vietą, išlaiko patrauklumą ir
suteikia psichologinį komfortą (anot V. Mozūraitės, smagu girdėti verčiamų
puslapių šiugždesį).
Vienuolynų kultūros dalelę į akademinį
pašnekesį įliejo grigališkojo choro Schola Gregoriana Vilnensis (vadovė Ž.
Stonytė) pagiedotos giesmės.
L. JAKONYTĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|