TEKSTAI.LT
<< Atgal
 
 
TĖVYNĖS VARPAI

 
       NAUJIENOS IŠ ŠVEDIJOS

       Garsinės knygos
       Dėmesys vaikų literatūrai

Į viršų

       G a r s i n ė s  k n y g o s

       Švedijoje vis daugiau knygų išleidžiama garsajuostėse, audiokasetėse, CD diskuose. Šiuo darbu užsiimančios leidyklos tyrimų duomenimis, maždaug trečdalis Švedijos gyventojų nuo 16 iki 74 metų klausosi įgarsintų knygų įrašų. Dažniausiai – išsilavinusios vidutinio amžiaus moterys, bet ir vyrai sudaro vos ne pusę klausytojų. Vadinamosios garsinės knygos paprastai skolinamos iš bibliotekų, o ne perkamos. Įgarsintos knygos buvo ir tebėra svarbios žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negali skaityti spausdinto teksto. Tačiau dabar jos jau tampa kasdiene literatūrinio gyvenimo dalimi. Anksčiau galėjai gauti kokį nors įgarsintą klasiko kūrinį ar specializuotą tekstą, dabar žmonės labiau renkasi bestselerius, romantinius kūrinius, detektyvus ar knygas, siūlančias pagalbą pačiam sau.
       Garsinių knygų leidybos tradiciją švedai nusižiūrėjo iš amerikiečių. JAV tokios knygos jau seniai yra svarbi knygų rinkos dalis, tačiau kūriniai dažniausiai pateikiami gerokai patrumpinti, savotiškos jų santraukos originalą primena tiek, kiek kečupas – pomidorą.
       Švedijoje garsinės knygos retai išeina sutrumpintos, nors išimčių pasitaiko. Jeigu tikėsime tyrimais, jų klausymasis, deja, neužpildo ilgų tamsių rudens ar žiemos vakarų. Šiandien tokios knygos paskirtis – susidaryti bent šiokį tokį vaizdą apie literatūrą nesutrukdant kitų kasdienių užsiėmimų: namų ruošos, sportavimo, važinėjimo į darbą. Garsines knygas ypač mėgsta klausytis automobilių keleiviai. Pranašumas akivaizdus: vieną įrašą lengva keisti kitu, be to, jis daug lengvesnis net už pigesnį kišeninio formato leidinį minkštais viršeliais.
       Kai kam toks palengvintas literatūros vartojimas gali pasirodyti paviršutiniškas ar net dirbtinis. Ar tokie įrašai nesikėsina į skaitytojo savarankiškumą? Ar jam neprimetamos skaitovo interpretacijos? Atsivertę knygą, mes patys pasirenkame tinkamą skaitymo greitį, jei ko nors nesupratome, galim grįžti atgal, sudominusį tekstą iš naujo išklausyti, pamąstyti, jei kas nepatinka, galim praleisti arba skaityti prabėgom. Garsinių knygų privalumai ir trūkumai beveik vienodi.
       Švedijoje tokias knygas daugiausia įrašo profesionalūs aktoriai, jie moka suskirstyti sakinį dalimis, žino, kur daryti pauzę, kaip išlaikyti ritmą, sakinio intonaciją. Labai mėgstamos pačių rašytojų skaitomos knygos, nors ne visi tai sugeba. Kad ir ką literatūros teoretikas ar kritikas aiškintų apie kūrinį, klausytojai jį tiesiogiai sieja su rašytojo asmenybe, jo patirtimi, pažiūromis, pokalbiais literatūriniuose susitikimuose ar interviu žiniasklaidoje.
       Šiaip ar taip, garsinės knygos yra savotiška literatūros kūrinio interpretacija, primenanti teatro spektaklį, klasikinės muzikos ar džiazo įrašą.

Į viršų

       D ė m e s y s  v a i k ų  l i t e r a t ū r a i

       Kaip ir kiekvienais metais, švedai iš anksto rengiasi kalėdiniam ir velykiniam knygų išpardavimui. Prieš porą dešimtmečių tokiu būdu leidyklos atsikratydavo neišpirkto tiražo likučių. 2002 m. Švedijoje buvo sumažintas knygų mokestis. Dabar per išpardavimą siūloma vis daugiau neseniai, prieš metus ar porą išėjusių knygų. Tokie išpardavimai atneša 10 – 20 proc. metinio pardavimo pelno.
       Šį pavasarį švedai siūlė mažesne kaina įsigyti knygų vaikams ir specialiosios literatūros, kurios paklausa ypač padidėjusi. Knygos apie istoriją, mokslo vystymąsi ir jo pasiekimus, valgių gaminimą, sveikatą, augalus, sodo tvarkymą, gyvūnų priežiūrą paprastai yra gana brangios. Išpardavimas – puiki galimybė jas įsigyti. Visus metus galima pigiai nusipirkti grožinės literatūros, nes ji visada išleidžiama ir kišeniniu formatu.
       Vaikų literatūrai švedai skiria ypatingą dėmesį. Jie netgi turi Vaikų knygos institutą, įkurtą prieš keturiasdešimt metų. Ši institucija – savotiška mini biblioteka, kurioje po vieną egzempliorių sukaupta 65 000 Švedijoje išleistų knygų vaikams ir jaunimui. Kasmet šis institutas pasipildo keliais tūkstančiais naujų knygų. Jų negalima parsinešti į namus, jos skaitomos vietoje. Čia daugiausia lankosi literatūros tyrinėtojai, kritikai, būsimieji doktorantai, žurnalistai, mokytojai, bibliotekininkai ir, žinoma, vaikai, gavę kokią nors mokytojo užduotį.
       Pirmoji knyga vaikams Conrado Portos „Įstabusis mergelės veidrodis“ pasirodė Švedijos didybės laikais, 1591 metais. Čia galima net pavartyti šios knygos faksimiles. Šio instituto direktoriaus nuomone, skaitantis vaikas taps ne tik geresniu žmogumi, bet ir praturtins savo gyvenimą, kalbą, išmoks abstrakčiai mąstyti.
       Švedų rašytojai noriai kuria knygas vaikams ir jaunimui. Po Astrid Lindgren mirties jos atminimui buvo įsteigta vardinė premija. Pernai šiai premijai nominuota net septyniolika švedų autorių, rašančių vaikams.

Z. MAŽEIKAITĖ       

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt