|
<< Atgal
NAUJIENOS IŠ ŠVEDIJOS
Garsinės knygos
Dėmesys vaikų literatūrai
Į viršų
G a r s i n ė s k n y g o s
Švedijoje vis daugiau knygų išleidžiama
garsajuostėse, audiokasetėse, CD diskuose. Šiuo darbu užsiimančios leidyklos tyrimų
duomenimis, maždaug trečdalis Švedijos gyventojų nuo 16 iki 74 metų klausosi
įgarsintų knygų įrašų. Dažniausiai išsilavinusios vidutinio amžiaus moterys,
bet ir vyrai sudaro vos ne pusę klausytojų. Vadinamosios garsinės knygos paprastai
skolinamos iš bibliotekų, o ne perkamos. Įgarsintos knygos buvo ir tebėra svarbios
žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negali skaityti spausdinto teksto. Tačiau
dabar jos jau tampa kasdiene literatūrinio gyvenimo dalimi. Anksčiau galėjai gauti
kokį nors įgarsintą klasiko kūrinį ar specializuotą tekstą, dabar žmonės labiau
renkasi bestselerius, romantinius kūrinius, detektyvus ar knygas, siūlančias pagalbą
pačiam sau.
Garsinių knygų leidybos tradiciją švedai
nusižiūrėjo iš amerikiečių. JAV tokios knygos jau seniai yra svarbi knygų rinkos
dalis, tačiau kūriniai dažniausiai pateikiami gerokai patrumpinti, savotiškos jų
santraukos originalą primena tiek, kiek kečupas pomidorą.
Švedijoje garsinės knygos retai išeina
sutrumpintos, nors išimčių pasitaiko. Jeigu tikėsime tyrimais, jų klausymasis, deja,
neužpildo ilgų tamsių rudens ar žiemos vakarų. Šiandien tokios knygos paskirtis
susidaryti bent šiokį tokį vaizdą apie literatūrą nesutrukdant kitų kasdienių
užsiėmimų: namų ruošos, sportavimo, važinėjimo į darbą. Garsines knygas ypač
mėgsta klausytis automobilių keleiviai. Pranašumas akivaizdus: vieną įrašą lengva
keisti kitu, be to, jis daug lengvesnis net už pigesnį kišeninio formato leidinį
minkštais viršeliais.
Kai kam toks palengvintas literatūros vartojimas
gali pasirodyti paviršutiniškas ar net dirbtinis. Ar tokie įrašai nesikėsina į
skaitytojo savarankiškumą? Ar jam neprimetamos skaitovo interpretacijos? Atsivertę
knygą, mes patys pasirenkame tinkamą skaitymo greitį, jei ko nors nesupratome, galim
grįžti atgal, sudominusį tekstą iš naujo išklausyti, pamąstyti, jei kas nepatinka,
galim praleisti arba skaityti prabėgom. Garsinių knygų privalumai ir trūkumai beveik
vienodi.
Švedijoje tokias knygas daugiausia įrašo
profesionalūs aktoriai, jie moka suskirstyti sakinį dalimis, žino, kur daryti pauzę,
kaip išlaikyti ritmą, sakinio intonaciją. Labai mėgstamos pačių rašytojų skaitomos
knygos, nors ne visi tai sugeba. Kad ir ką literatūros teoretikas ar kritikas aiškintų
apie kūrinį, klausytojai jį tiesiogiai sieja su rašytojo asmenybe, jo patirtimi,
pažiūromis, pokalbiais literatūriniuose susitikimuose ar interviu žiniasklaidoje.
Šiaip ar taip, garsinės knygos yra savotiška
literatūros kūrinio interpretacija, primenanti teatro spektaklį, klasikinės muzikos ar
džiazo įrašą.
Į viršų
D ė m e s y s v a i k ų l i t e r
a t ū r a i
Kaip ir kiekvienais metais, švedai iš anksto
rengiasi kalėdiniam ir velykiniam knygų išpardavimui. Prieš porą dešimtmečių tokiu
būdu leidyklos atsikratydavo neišpirkto tiražo likučių. 2002 m. Švedijoje buvo
sumažintas knygų mokestis. Dabar per išpardavimą siūloma vis daugiau neseniai, prieš
metus ar porą išėjusių knygų. Tokie išpardavimai atneša 10 20 proc. metinio
pardavimo pelno.
Šį pavasarį švedai siūlė mažesne kaina
įsigyti knygų vaikams ir specialiosios literatūros, kurios paklausa ypač padidėjusi.
Knygos apie istoriją, mokslo vystymąsi ir jo pasiekimus, valgių gaminimą, sveikatą,
augalus, sodo tvarkymą, gyvūnų priežiūrą paprastai yra gana brangios. Išpardavimas
puiki galimybė jas įsigyti. Visus metus galima pigiai nusipirkti grožinės
literatūros, nes ji visada išleidžiama ir kišeniniu formatu.
Vaikų literatūrai švedai skiria ypatingą
dėmesį. Jie netgi turi Vaikų knygos institutą, įkurtą prieš keturiasdešimt metų.
Ši institucija savotiška mini biblioteka, kurioje po vieną egzempliorių sukaupta
65 000 Švedijoje išleistų knygų vaikams ir jaunimui. Kasmet šis institutas pasipildo
keliais tūkstančiais naujų knygų. Jų negalima parsinešti į namus, jos skaitomos
vietoje. Čia daugiausia lankosi literatūros tyrinėtojai, kritikai, būsimieji
doktorantai, žurnalistai, mokytojai, bibliotekininkai ir, žinoma, vaikai, gavę kokią
nors mokytojo užduotį.
Pirmoji knyga vaikams Conrado Portos Įstabusis
mergelės veidrodis pasirodė Švedijos didybės laikais, 1591 metais. Čia galima net
pavartyti šios knygos faksimiles. Šio instituto direktoriaus nuomone, skaitantis vaikas
taps ne tik geresniu žmogumi, bet ir praturtins savo gyvenimą, kalbą, išmoks
abstrakčiai mąstyti.
Švedų rašytojai noriai kuria knygas vaikams ir
jaunimui. Po Astrid Lindgren mirties jos atminimui buvo įsteigta vardinė premija. Pernai
šiai premijai nominuota net septyniolika švedų autorių, rašančių vaikams.
Z. MAŽEIKAITĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|