I n  m e m o r i a m

STASYS SABONIS
1925. V. 24–2006. V. 17

       Žydintį gegužės mėnesį, nesulaukęs savo 81-ojo gimtadienio, mus paliko įžymus vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Stasys Sabonis.
       S. Sabonis gimė ir augo Aleniškių kaime, Trakų apskrityje. Mokėsi Vievio pradžios mokykloje, Kaišiadorių gimnazijoje. Kurį laiką mokytojavo, dirbo vaikų namų auklėtoju. 1946 m. įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dar būdamas studentas, 1951 m. pradėjo dirbti tuometinėje Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje (vėliau – „Vaga“) ir visą tolesnį savo gyvenimą susiejo su knyga – redagavo verstinę literatūrą, dirbo verstinės vaikų ir jaunimo literatūros redakcijos vedėju, vėliau originaliosios lietuvių literatūros redakcijos vedėju, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. 1985 m. kartu su daugeliu kitų „Vagos“ darbuotojų, susijusių su vaikų literatūros leidyba, perėjo į naujai įsikūrusią „Vyturio“ leidyklą ir ten dalijosi savo didele leidybinio darbo patirtimi iki 1988 m., kol išėjo į užtarnautą poilsį.
       Vertėjo darbu S. Sabonis susidomėjo dar jaunystėje, vos tik pradėjęs dirbti leidykloje. Redaguodamas kitų darbus, jis ir pats pamėgino versti. Iš pradžių rusų ir lenkų autorių kūrinius, paskui, būdamas gabus ir darbštus, savarankiškai išmoko čekų, slovakų, slovėnų, serbų, kroatų kalbas ir vėliau visą amželį darbavosi supažindindamas lietuvių skaitytojus su tų šalių grožine literatūra. Jo išverstų knygų sąrašas išties įspūdingas – daugiau kaip 60 pavadinimų. Čia ir slovakų autorių romanai V. Minačo „Mirtis vaikščioja po kalnus“, ir D. Tatarkos „Pintiniai krėslai“, lenko S. Lemo fantastinis romanas „Magelano debesis“, serbų ir kroatų autorių knygos: I. Andričiaus „Drinos tiltas“, „Panelė“, D. Čiosičiaus „Saulėtekis toli“, M. Krležos „Ant proto ribos“ ir daugelis kitų. O kur dar kūriniai įvairiose antologijose: čekų novelės, slovakų novelės, serbų novelės (jis ne tik daugelio jų vertėjas, bet ir sudarytojas, trumpų biografinių nuorodų autorius), serbų, kroatų, slovėnų, slovakų pasakos, publikacijos periodikoje, daugiau kaip 30 pjesių teatrui.
       Turint prieš akis tą ilgą darbų sąrašą ir žinant, kad visa tai padaryta po sunkaus, alinamo darbo leidykloje, t. y. laisvalaikio valandomis, galima pamanyti, kad S. Sabonis, uždaręs leidyklos duris, tik sėdėjo namie prie rašomojo stalo ir vertė. Ne, jis aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime, Rašytojų sąjungos veikloje, mylėjo gyvenimą, mokėjo juo džiaugtis, mylėjo žmones, ir žmonės mylėjo jį, nes buvo draugiškas, tolerantiškas, geranoriškas, todėl turėjo daug draugų ne tik Lietuvoje, bet ir tose šalyse, kurių literatūrą vertė.
       Netekome talentingo literatūros darbininko, šviesaus žmogaus, mielo, nuoširdaus bičiulio. Stasys Sabonis išėjo, bet liko dideli jo darbai ir šviesus jo atminimas visų mūsų, jį pažinojusių, širdyse.

ADOMAS DRUKTENIS       

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
[email protected]