<< Atgal
|
VACYS REIMERIS
Atvertimai |
Mieloji ištarme imkit mane ir skaitykit...
Pamačiau ir mąstau: jis ne jis...
Koks spalvingas viršelis! Po juo slapti...
Suvargus pensininkė. Ne iš reklaminio klipo...
Kontrolierė atvertė piktą tekstą...
Į viršų
Ŗ
Mieloji ištarme
imkit mane ir skaitykit
koks anachroniškas tavo kvietimas doras;
Mažvydai, Rėza, Valančiau, ar tikit,
kad knygą pasmaugs interneto voras?
Prieštarausiu skaičiusiam paskaitą
kad pomėgio knygai netekome
Kasdien jų dešimtis perskaitom
autobuso gyvoj bibliotekoje.
Čia knygos žmonių veidai
jų esybės ženklai ir aidai
romanų, poemų puslapiai
iš jų balsu ir priduslintai
veržiasi tekstai...
Džiaugies suradai
ką skaityt.
Kad ir tariamai, menamai
sužinai, kas aplinkui dedasi
Veiduose lyg sanskrito vedose
dievų ir žmonių gyvenimai.
Tarp tokių,
kas be mazdų ir mersedesų
tik su autobusais vėl pasėdėsiu
čia daug įdomesnės knygos veidai,
jei anų nematai nedaug praradai.
Štai ir sėdžiu šeštam ar tryliktam
su veidais lyg knygų lentynom
Tik puslapį atvirą, kartais intymų,
versk taip, kad neįtartas liktum.
Į viršų
Ŗ
Pamačiau ir mąstau: jis ne jis
Jeigu jis tai skaitytas daug kartų;
kiekvienas, kad buvo vaiku, mums tartų:
jis pasakų visažinis.
Taip, kadaise iš žydro ekrano
sekė jas
Jis artistas žymus;
Tik kur pasaka? Dieve mano,
kaip jis žvelgia dabar į mus
Pats lyg brolių Grimų našlaitė
Liūdnas. Raukšlės. Juodi akiniai
Lūpų rėvoj pavirtę ledu sakiniai,
kuriuos atmintis mums gyvus išlaikė.
Būties šiandieninėj dramoj jis Hamletas,
su Joriko savo jaunystės kaukole
Jis vyksta ligoninėn, kur jo laukia
grasios diagnozės verdiktas nelemtas.
Stotelėj išlipo. Pradėjo lyti.
Jis be skėčio. Tuoj permirks žili plaukai
Ir matau, rods, kaip jį apsupę lydi
teatro mėgėjai ir pasakas mėgę vaikai.
Į viršų
Ŗ
Koks spalvingas viršelis!
Po juo slapti,
sunkiai išskaitomi rašmenys
Kai kas jau pamanė: gardus kąsnis
Gražuolė. Kas tie, kas jos verti?
Hieroglifų tekstas. Nelengvas vertimas.
Manekenė? O gal šokėja bare?
Pro ilgas blakstienas
žvilgsnis jos nevertingas
į keleivius visus.
Ypač į tą aure,
kuris akimis į jos mini sijoną susmigęs,
siunčia įslaptintus sekssignalus
O ji pavargus
O ji visai nemigus
Ak, kiek aptrintas
knygos viršelis dailus
Mobilusis telefonas atvėrė truputį teksto:
Bliamba
Jis iš paskos lyg lunatikas laksto
Kvailys
O tas, su kuriuo kaifinom tąkart,
žinai, jis
žinai, jis mane ir vakar
Pasakysiu
Dabar supranti autobusas
Pasakysiu
Ar tą bliuzelę pirkai?
Ką tu? Žinai, jis naujasis rusas
Nuo jo konkurentui šakės tikrai
Tekstą užtemdė dažyti blondinės plaukai.
Dar parašyta: ruošias išvykt į Olandiją
Pati nuo Molėtų
Ir kaip toje baladėje:
Aš tave mylėjau, o tu mane palikai
Į viršų
Ŗ
Suvargus pensininkė.
Ne iš reklaminio klipo
Sausais lyg suvytęs obuolys veidais;
tik kito palaikoma, ji sunkiai įlipo
pasiramsčiuodama ramentais juodais.
Kur važiuoji, močiut?
Na taip, poliklinikon
Vaistų
Kojose skausmas aštrus
Duktė išsikėlė
Tik su katinu likom
Vyras amžinatilsį prieš trejus metus
Skaitau senutės veido pergamentą
daug iškentėta, daug išgyventa
Kolūkis. Fabrikas. Darbui buvus godi;
O už viską dabar šitos lazdos dvi
Pensijos tiek, kad tik vaistams ir duonai
Už butą skola
Nepavyko dukrai Aldonai
susidėjo su tokiu be darbo, be pinigų
Nežinia, kas rytoj
Gyvent nebelieka jėgų
Tamsūs, sulaistyti ašarom puslapiai
Kai ką, veido tekste, tu ir nuslėpei
kad duktė muša motiną,
kad su bernu kartu
verčia butą perrašyt jų vardu
Į viršų
Ŗ
Kontrolierė atvertė piktą tekstą
keleivis plūstas. Jis reikalauja bilieto.
Turėjau
Per grūstį
gal rasiu pamestą
Aš jį turėjau
Kaip Dievą mylite
Veide seno bomžo liūdna apysaka:
gyveno, turėjo
prarado viską
Kasdien skrandy gaisras
Jį užgesys
tiktai degtinė ir jos ilgesys
Kur jūsų bilietas? Prašau bilietą
Aš jį turėjau
kaip Dievą mylite
Tokį valkatą perduot žinion policijos
Kokia čia b
iš žmogaus tyčiojas?
Dialogas įprastas
Toliau tekstas žinomas.
Tokiems keleiviams nebaisus joks režimas;
Daboklė
Dėl maisto nesukt galvos,
o išgerti kaip perduot draugai sugalvos.
Prisiminimai vienintelis turtas
jaunystė, meilė, šeima
Kur jinai?
Kasdien jis važiuoja įvairiais maršrutais,
bet kuri stotelė bomžo namai.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|