<< Atgal
|
JONAS STRIELKŪNAS |
Į viršų
Gegutė
Man šiemet vėl gegutė nekukavo
Nei tėviškės, nei svetimuos miškuos.
Nejaugi aš nebeturiu jau savo
Gyvenimo pradžios nei pabaigos?
2004. VIII. 10
Į viršų
Kaip vorai
Žiūri mėnuo įkypai
Šaltas ir abuojas.
O aplink juodi šnipai
Kaip vorai darbuojas.
2003. VI. 7
Į viršų
Kur?
Pasauli, kur dabar iries
Ne link žmogaus, o link žvėries?
Pasauli, daros vis liūdniau,
Kad be vilties čia gyvenau
2004. X. 9
Į viršų
Nebenoriu
Šviesus ateinantis ruduo
Nušviečia Vilnių lyg altorių.
Nei pasiimt, nei atiduot
Šioj žemėj nieko nebenoriu.
2003. VII. 29
Į viršų
Nebijau
Aš tamsios nakties apuokų
Ūksmo nebijau,
Nes mylėjau ryto špoką
Už visus labiau.
2004. VII. 22
Į viršų
Nepažįstamoji
Nepažįstamoji, graži tu,
Nors, kodėl priėjai, nežinau.
Paskutinis birželis pražydo
Už kitus, šiaip ar taip, liūdniau.
2004. VI. 28
Į viršų
Nevėžis?
Nebuvo nei upės, nei tilto,
Nei to, kuris vaikščiojo juodas
Kas rytmetį virš neištirto
Gyvenimo fantazijų soduos?
2004. III. 5
Į viršų
Pabaiga
Nebejaučiu skonio burnoj.
Nebejaučiu skausmo galvoj.
Prieš nieką nebeburnoju
Ir nieko nebegalvoju.
2002. VII. 14
Į viršų
Paliauki
Dar šviesu. Kyla rudenio vėjas,
Kurs tavuosius mitus nusineš.
Tad paliauki kasdien čiupinėjęs
Savo nuospaudas ir grandines.
2003. VIII. 29
Į viršų
Skubėk
Skubėk, nes laikas mirtį kala
Kaip tėvas dalgį plaktuku.
Skubėk, nes žmogui prieš pat galą
Rišliai šnekėti jau sunku.
2004. VII. 22
Į viršų
Tiek to
Tiek to. Aš vilkau tą sovietų grandinę.
Tiek to. Aš ėjau į Sodelių pradinę.
Nušovė ir mokytoją mano. Tiek to
Norėčiau gyvenimą vėl pakartot.
2004. VII. 22
Į viršų
Užmigo
Mėnesiena beria sierą.
Paukštis tarp sniegų.
Jau užmigo tavo siela
Amžinu miegu.
2003. VIII. 16
Į viršų
Užveria
Tu manei dar kažką parašyt.
Betgi nieko be galo nebūna.
Tu manei prasižioti. Bet šit
Viešpats užveria tavąją burną.
2003. VIII. 16
Į viršų
Vaikystė
Tas žibėjimas žibalo lempos.
Tie mestuvai aslos vidury.
Tas tikėjimas vaiko, jog tampam
Lyg Mašioto knygelėj geri
2002. VIII. 15
Į viršų
Vėlinių saulė
Vėlinių saulė tokia skaisti.
Gal kitąmet regės ją kiti
Ir prisimins lyg tarp kitko mane
Vėlinių saulės ramiam skaistume.
2005. XI. 2
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|