|
<< Atgal
LITERATŪROS SALOS:
SEMINARAS SALOSE
Vasarai skubant į pabaigą, Rokiškio rajone
Salų dvare vyko akademinis seminaras simboliniu pavadinimu Literatūros salos,
sukvietęs studentus bei profesionalius literatūrologus iš visos Lietuvos. Seminarą
pradėjęs Mindaugas Kvietkauskas įžangos kalboje Apie mokymąsi gyventi salose
pasidžiaugė, kad po Lietuvos studentų lituanistų 10-osios mokslinės konferencijos,
vykusios gegužės mėnesį VU, gimusi idėja literatūrologams susitikti bei pabendrauti
neformalioje aplinkoje sulaukė susidomėjimo, palaikymo ir paramos, todėl galėjo būti
įgyvendinta. Tokių seminarų, pirmiausia orientuotų į pačią jauniausią kartą,
dabartinius studentus, pastaruoju metu nebuvo rengta, o juk humanitarinių mokslų
atstovams bendrauti ir bendradarbiauti yra gyvybiškai svarbu. Tai įrodė skaityti
pranešimai ir po jų kilusios diskusijos. Pirmąją renginio dieną buvo atsigręžta į
Bronių Radzevičių ir jo prozą: Dainius Vaitiekūnas skaitė pranešimą Pabudimas
pagal Bronių Radzevičių: kita Priešaušrio vieškelių pradžia, daug
klausimų sulaukė Mindaugo Grigaičio pranešimas Atstumtas kalbos: Bronius
Radzevičius, įdomi buvo Jelenos Černiavskajos pateikta B. Radzevičiaus novelės
Kartais, kai meilė
analizė.
Antroji pirmos seminaro dienos dalis kvietė
susitelkti ties gyvenimo filosofija ir poezija Ritos Tūtlytės pranešimas klausė:
Kas yra gyvenimo filosofija?, kaip ji formuojasi, kaip yra susijusi su XX a. pr.
Vakarų bei Lietuvos literatūra, Tomas Andriukonis kalbėjo apie Janinos Degutytės
poezijos knygą Purpuru atsivėrusi ir joje regimą purpuro/ pumpuro simboliką,
koduojamą jau rinkinio pavadinime, kuris, kaip pažymėjo pranešėjas, ne kartą
ištartas ir užrašytas su korektūros klaida Pumpuru atsivėrusi. Jurgita
Žana Raškevičiūtė įdėmiau pažvelgė į gamtos išgyvenimą Jono Juškaičio
poezijoje.
Didelio susidomėjimo sulaukė antrą seminaro dieną
pradėjęs Jūratės Sprindytės spaudai rengiamų vieno iškiliausių XX a. lietuvių
literatūros mokslininkų Vytauto Kubiliaus dienoraščių pristatymas, atskleidęs
autoriaus išgyvenimus sovietmečiu ir pirmuoju nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiu.
Prie naujausios poezijos grąžino Simonos Kalcaitės pranešimas Gintaro Grajausko
poezijos kultūriniai kontekstai, o prie naujausios prozos Oksanos Stankevič salos
vaizdo Birutės Jonuškaitės prozoje aptarimas, gražiai akcentavęs viso seminaro temą:
žmogus kaip sala, žmogus saloje ir sala žmoguje.
Paskutinės seminaro popietės pranešimai dėmesį
kreipė į literatūros ir šiuolaikinės kultūros, visuomenės santykius. Marijus
Šidlauskas kvietė susimąstyti apie literatūros sociologijos keliamus iššūkius ir
egzistuojančius kontekstus. Dovilė Janušauskaitė perskaitė pranešimą
intriguojančiu pavadinimu Pinigų karta ir dabartinė lietuvių literatūra, o
Vitalija Pilipauskaitė kalbėjo apie Lietuvoje gana gausiai leidžiamas žurnalistinio
romano tipui priskirtinas knygas. Oficialią seminaro programos dalį baigė šiltas
susitikimas su poetu Marcelijumi Martinaičiu, jo poezija ir naujausia knyga Tylintys
tekstai, profesorė Viktorija Daujotytė aptarė pastarąją knygą, apskritai
užrašus ir dienoraščius.
Seminarui pasibaigus, jo dalyviai džiaugėsi
įspūdžiais, išsakytomis mintimis, pasidalytomis idėjomis ir tikėjosi, kad renginys
taps kasmetine tradicija. Kaip sakė renginio organizatorius M. Kvietkauskas,
Literatūros salos parodė, kad visiems norisi tikro, gyvo, atviro bendravimo, kuris
dažnai pakeičiamas formaliomis konferencijomis ar susitikimais. Netikėtai pajusta
bendra dvasia, diskusijos, net kasdieniai pokalbiai prie pusryčių ar vakarienės stalo
teikė vilties, kad kiekvienas gyvendamas savo saloje, nepamiršime, jog yra ir
visiems mums bendras, tvirtas, gelminis pagrindas.
V. PILIPAUSKAITĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|