TEKSTAI.LT
<< Atgal
 

 

LIDIJA ŠIMKUTĖ

 

 

Rugiagėlių dangus

 

Dangaus šventyklos vidury žydi gėlė
  Kabir

PAUKŠČIO ŠAUKSMAS
perduria pirmajį
šviesos blykstelėjimą

saulės žvilgesys
brėkšta
medžiuose

Ŗ

ĮVYKIŲ PRADŽIA
būna
tokia graži

stebiu
išblyškusį mėnulį
dangaus aušroje

neklausdama kodėl

LAIKAS DELSIA
nuplauti žodžius

lapui sapnuojant
kitame lape

gėlė pakelia galvą
iš kvepiančio miego
ir susitinka saulę

Ŗ

MOTERYS SU SKAROMIS
priglaudžia naujai pagimdytus
kepalus prie krūtų

audžia
plačius sijonus
tarp bulvių
ir svogūnų maišų

salotų galvomis
merginos skirsto
naujai nuskintas gėles

saulėtu siūlų klegesiu
siuvinėja sapnus

Ŗ

ANT SLIBINO LAIVO
ji sukasi
pritraukdama
rugiagėlių dangų
su saulės spiralėmis
plaukuose

žvelgdama į miegą
pro langų griuvėsius

Ŗ

VARPAS
užsisvajojęs
paliko savo bažnyčią
ieškodamas dingusių
            valandų

Ŗ

KIEKVIENĄ RYTĄ
vos brėkštant
surištom šluotom
vyrai ir moterys
šluoja senas
miesto gatves

protarpiais vyrai prisėda
prie pastatų tvorų
                   parūkyti

moterų raukšlių ir vargų
išvagoti veidai
renka dulkes
į savo gyvenimo rūpesčius

Ŗ

VĖJO DEJONĖ
pripildo dangų
varnų sparnais

kraujuotas klevas
uždengia
blunkančią saulę

paukščių koliažas
atsiveria chorui

 
ILGA BALTA NAKTIS
vaikšto lubomis

duryse aidi
visa kas girdėta

langai spokso
į tuščią gatvę

persiška katė
šmėklauja šaligatvyje

Scelsio Anahit
užburia kambarį

įsilieja sienose

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt