|
<< Atgal
I n m e m o r i a m
LIEKANTI SU MUMIS
Senos Kriukų (Joniškio r.) kaimo kapinaitės
amžinam poilsiui priglaudė žinomą Lietuvos literatūrologę, puikią dėstytoją
docentę Valeriją Ramonaitę (1928. I. 242007. III. 4).
V. Ramonaitė gimė Katinuose (Joniškio r.),
šeimoje augo septyni vaikai. 1951 m. Vilniaus pedagoginiame institute ji baigė
lituanistikos studijas, po to dirbo Telšių pedagoginėje mokykloje. Nuo tolimų 1956
metų iki pat 1999-ųjų V. Ramonaitės gyvenimas prabėgo Šiaulių aukštojoje
mokykloje. Keturiasdešimt treji metai sąžiningo, kūrybingo pedagoginio darbo
ruoštasi kiekvienoms pratyboms, kiekvienai paskaitai, kurios Šiaulių studentams
lituanistams yra palikusios neišdildomų įspūdžių. Literatūros mokslo įvado
pratybos lituanistams būdavusios tikras išbandymas.
V. Ramonaitė rimta literatūros tyrėja,
parengusi įvairių leidinių. 1972 m. pasirodė jos knygelė Epitetai. Palyginimai.
1993 m. išleido Literatūros mokslo įvado pagrindus. Šios knygos vertė didelė,
ji net keletą kartų leista, iš jos ir šiandien mokosi įvairių specialybių
studentai. 1994 m. publikuojama Eilėdara: Medžiaga studijoms, o 2001 m.
Kursinis darbas: Metodikos rekomendacijos filologams. Tačiau pati svarbiausia
mokslininkės domėjimosi sritis Juozo Baltušio prozos ritmika. 1981 m. V. Ramonaitė
Vilniaus universitete apgynė filologijos kandidato disertaciją J. Baltušio romano
Parduotos vasaros ritmas kaip stiliaus faktorius, vėliau ritminės prozos
tyrinėjimų paskelbė filologų spaudoje. Simboliška, jog Šiaulių universiteto
Humanitarinio fakulteto 50-mečiui skirtame mokslo darbų rinkinyje Acta humanitarica
universitatis Saulensis buvo išspausdintas paskutinis dr. Valerijos Ramonaitės
straipsnis Pirminis Juozo Baltušio Parduotų vasarų ritmas. Autorė suspėjo
šia knyga pasidžiaugti, palaikyti ją rankose.
Atsisveikinome su šviesiu, tolerantišku, tiesiu
žmogumi. Kolegė labai mėgo keliauti (šiuo pomėgiu užkrėtė ir mus, šiauliečius
literatus), turėjo ypatingą humoro ir autoironijos jausmą, buvo kukli, nuoširdi,
autentiška tai galbūt tie žodžiai, kurie apibūdina dabar vis rečiau
bepasitaikančias žmogaus savybes... Atmintinai mokėjo gausybę eilėraščių. Vieną
jų padeklamavo per savo 75 metų jubiliejų:
Ir tu, nugalėtas, lėtai
prieš vėją iries krūtine,
kartodamas lūpomis: taip,
o siela vis šaukdamas: ne. |
Valerija Ramonaitė išėjo, bet ir liko.
DŽIULJETA MASKULIŪNIENĖ
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|