A. Šimėnas


LAIDOTUVĖS

Nebėra dūšios.
Vienas duliu.
Ūžia
Liepos ar pušys –
Nebegirdžiu.
Nereikia degtinės,
Nebesisapnuoja vynas.
Nuobodu.
Laukiu pirmųjų gaidžių.
Dabar supratau,
Kad myliu savo dūšią!
Guliu aukštielninkas
Ir amžius gulėsiu.
Pradeda dvokti šonai,
Gema many kirmėlių milijonai...
Gyvieji!
O jūs ar ne lavonai,
Ar ne gyvieji puvėsiai?
Ar ne jūsų dvasia žioplinėja erdvėse
Vaiduokliu pavirtus?

Mirti, tai mirti!
Kaskit žemėsna greičiau,
O tai dar gyvent panorėsiu!

Kalba autentiška

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt