|
<< Atgal PALDIENINKAI
Jau nuo 1922 metų rudenio Kaune gyvuoja
Paldieninkai.
Tie patys Paldieninkai, kuriems K. Binkis eiliuotai
sako:
Musų žemė jauna dar,
Bus ir pas mus Eldorado,
Eldorijo adrija ada.
Džiaugiams, jog vienas pražydęs atėjo
Daug dar ateis, atliūliuos mums pavėja
Kaip altra ridelija rėja.
Paldieninkai, dažniausia pirmadieniais susirinkdami,
ruošia save meno darbui.
Paldieninkai iš pradžių dalyvių noru tarp
savęs meno reikalais pasikalbėti pagrįsti, dabar vis aiškiau linksta į rimtą
dirbyklą, kurioje, ypač paskutiniu metu, svarūs meno kūriniai tarpsta.
Paldieninkai ryžtasi visokius anksčiau buvusius
menininkų ketvirtadienius ir šeštadienius užpakaly palikti. Nes tuos ketvirtadieniuos
buvo renkamasi laiką praleisti, m e n u pak v ė p u o t i. Tų susirinkimų
palaidi dalyviai nedarė pastangų suartinti savo meno veikimą. Jiem pakako formalio
bendravimosi. Apleidę savo susirinkimą jie eidavo kas sau, savo atskirais takais.
Paskutiniu metu paldieninkai tą stadiją laimingai
baigdami stengias ankštai tarp savęs susirišti, stengias savo susirinkimus paversti
nuosakiai organizuota dirbtuve.
Ir štai jau matome, kad pamažu i š
padrikos p a l d i e n i n k ų m a s ė s rikiuojas t v a r k i g
a n a u j o j o m e n o š a l i n i n k ų g r a n d i n ė.
Atskirų asmenų paldieninkams pateikti kūriniai,
čia nuodugniai svarstomi ir aptariami. Autoriai turi progos pirma visa ko konkrečiai,
draugų padedami, savo kurinį išnagrinėti, o pakeliui ir pažinti žodžio meno
pagrindus.
Paldieninkų darbo vaisiai ne tik dalyviams, bet ir
pašaliniems jau aiškūs. Pavyzdžiu gali būti kai kurių paldieninkų dalyvių
vėlesnieji dalinai spausdinami, dalinai tebėsą rankraščiuos, kūriniai.
Galima spėti, kad netolimoje ateityje, jei tik tokiu
pat tempu eis darbas, paldieninkai galės žymiai praplėsti savo sienas.
Paldieninkai tai pirmoji lietuvių literatų gyvenime
atsiradus aiškiu veidu, bendrų tikslų vedama tampriai tarp savęs surišta grupė. Lig
šiol išdidūs kūrėjai dažniausiai ėjo atskirais takeliais ir šuntakiais. Ir dargi
tuo didžiavos. Iš paskutiniųjų stengės įrodyt, kad jų milžiniška dvasia negalinti
pakęsti artimesnių darbo ryšių su draugais.
Užsimerkę, nepaisydami kas aplinkui dedas dėstė
jie, nevėdintoje asmens pergyvenimų atmosferoje supelėjusias, brangenybes. Jei
jie kartais susiburdavo į pripuolamą būrelį, tai tik trumpam laikui. Nes aukščiau
visa ko laikė tą kilniąją vienumą.
O paldieninkams išrodo juokinga ir smulki ta jų
vienuma.
Paldieninkų pastangos kuo tampriau tarp savęs
susirišt ir bendra grandine žengti į ateities meną.
Paldieninkai girdi pageidavimą:
Būkirn kaip altra ridelijų rėja
ir savo jaunoje žemėje s ą m o n i n g a i ruošia skaistų meno Eldorado!
P. T.
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|