Jonas Kalinauskas. Sapnų liudininkas. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Liudyti savo sapnus yra teisingas poeto kelias. Prisiminus vieną romantiką: "Kūryba, rašymas eilių - tai atskleidimas vien sapnų". Labai daug poezijos yra sukurta naudojantis sapnų pasaulio miražais. Tai senas kaip pasaulis būdas, gal net seniausias...
Bet kad ir kokia būtų sapnų tikrovės įvairovė, susiduriame su konkrečia regimybe, su tam tikro poeto sapnais. Kurie, kas blogiausia, dažniausiai yra labiau asmeniški nei kolektyviniai ir todėl kiaurai parodo kūrėjo potencialą.
J. Kalinausko sapnai man visiškai neįdomūs. Sveiko mužikėlio deformuoti jaunystės prisiminimai. Jokio darbo psichoanalitikui, jokio libido, jokių kompleksų. Įdomi tik pačių eilėraščių forma, kalbos pulsacija. Paprastai, darant iš sapnų eilėraštį, atsiranda ta anapusinė įtampa, sukertanti sapno ir sąmonės energijas. Tada mintis užrašoma netaisyklingai, kartais mutuoja pati kalba, bet oniriniai eilėraščiai tuo ir žavūs, kad juose reikia gaudyti mintį, o ne žodžius. Paskui jau galima gromuliuoti vaizdinius, dažnai siurrealistinius, gan absurdiškus. Bet tik tas, kuris aprašinėja savo sapnus, yra poetas. Aprašinėja nuoširdžiai, nebijodamas nesąmonių meniškame sapno tobulume.
J. Kalinausko sapnų klodas agrariškai siurrealistinis, kaip ir daugelio vyresnės kartos poetų. Jis toks pat agrarinis siurrealistas kaip ir Geda. Kalba transformuoja absurdą į metaforą, o kiekviename sapno elemente prisikaupia baisios, mįslingos prasmės, suprantamos bent jau pačiam autoriui. Regimybių akimirkos, greiti plyštelėjimai, kartais ilgesni, o kartais trumpesni panirimai į sapnų iškraipytus praeities prisiminimus. Taip kūrėjas ištraukia iš savo onirinės erdvės nuolaužas, keistus fragmentus ir savavališkai sudėlioja juos į ornamentą - sustato, sukonstruoja eilėraščio rėmus ir pasėja realią nebūtį, nes sapnai išreiškia tik nebūties neviltį. Ir viskas.
vieni niekai
gal šukė
atspindinti būsimą žiemą
sapnų išsimislinimas
neišsirgta liga
vėjas
surankioja raibas plunksneles
sausžolių kumštyje
O dar ta nuotrauka ant viršelio. Smetoninė buožių ir samdinių Lietuva. Primena ne sapnus, o košmarus.
2006 02 11