Ausra Kaziliunaite Aušra Kaziliūnaitė (g. 1987) – poetė. Biržuose baigė vidurinę mokyklą, Vilniaus pedagoginiame universitete studijuoja istoriją. Pirmosios publikacijos kultūrinėje spaudoje pasirodė 2002 m. Kūryba ir straipsniai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“, „Naujojoje Romuvoje“, „Gintaro lašuose“, „Biržiečių žodyje“, „Lietuvos ryte“. Kuria trumpus filmus, muziką, dalyvauja netradiciniuose meno projektuose, priklauso laisvųjų menininkų projektui „Kėdžių vagys“. 2005 m. apdovanota Prano Lemberto premija, 2006 m. tapo Panevėžio literatūrinės žiemos skaitymų nugalėtoja, 2006 m. menininkės debiutas pripažintas geriausiu „Poezijos pavasario“ almanache. 2007 m. pasirodė pirmoji jaunosios poetės knygą sarkastišku pavadinimu „Pirmoji lietuviška knyga“.
rudeninio miesto akys
vėjas pakyla
šnara nendrės
kaimynai pagarsina muziką
dvi mergaitės
sėdi ant mirštančio
ežero
jose tylut tylutėliai vaidenasi -
juodi lietaus lašai
pakybę ant nuogų
medžio šakelių
tviska saulės
spinduliuose
grįžta paukščiai
į pragarą
it niekad nebūtų išvykę -
juose taipogi atvėso
ir po akmeniu
krebžda
nulio užtemimas
šis žmogus
pervertas
perėjos ženklu
bet jam neskauda
tylos
ir jai nereikia
pavasario
iš kairiojo atomo
pamažu
lenda rytas –
cigaretės
kava
paukščiai
ir laiko dėlės apkimba
mus, pėsčiuosius,
skubančius
į bet kur
paliekančius
didelį sapną –
nes –
ei, pilnatie,
tau ant veido
saga
užsisek ją,
prašau
šis ruduo perplyšo
naktis –
visur tylu
miega dviračiai
automobiliai
sportiniai bateliai
durys ir gaisras
tik nuogut
nuogutėliai
sulysę žmonės
vis dar važinėja
dviračiais ir automobiliais
nešioja sportinius batelius
darinėja duris
dega
visa tai vyksta
gėlės žiedo
viduryje
dar nežinau
kokia tai gėlė
bet norėčiau
tau ją
nuskinti –
ištraukti
iš klaidingos
rozetės
jonukas ir
palengva
iš tavo akių
išsirita žvirbliai.
taškai, kurie
buvo padėti
baigiant daugybę
istorijų,
šią naktį
atstoja žvaigždes –
krinta
ir krinta,
ir nedužta,
bet eižėja
o mes, užvertę galvas
aukštyn,
norėtume ko nors
dar norėti.
pvz., kad
žvirbliai
sulestų
taškus
tvanas
valtyje
kažkas išjungia
paukščius
ir
liūdnas žmogus
turi pripučiamą lovą
pripučiamą stalą
krėslą
pripučiamą kambarinę
gėlę, kurią kada nors
paliktas pripučiamos lady
bandys tyliai išrauti
su visomis
šaknimis
bet kaip jis
nustebs
bet kaip
jis dainuos
nusipirks naują
pripučiamą televizorių,
kuris rodys
vienintelį vaizdą
nes buvęs prieš
tai
žmogų gasdina
buvusiame prieš
tai
nedera
spalvos
ir 7h ryto
žmogus prisipūtęs
save
vėl bandys
išsirauti
tūkstantis ir viena mirtis
vyras prarijo
tiltą,
nuo kurio
nušokusi saulė
kadaise gavo
didžiulį invalidumą
ir dabar
jo pilve –
šeštadienis
tą
šeštadienį
iš žvaigždėto
dangaus
ilgus metus
lankstėme gerves
o kai darbas
buvo jau baigtas
joms nebeliko
daugiau
kur skraidyti
akvariumas
aušta rytas
1/3 mirusiųjų
suėda 1/3 tavęs
kita 1/3 tavęs
ilgą laiką neturi
ką veikti
tai virsta paukščiu
ir pakyla į dangų
kur ją suėda 1/3
mažesnių paukščių
ir debesys
paskutinė 1/3
dairosi aplink
ir mato
didžiulius golfo
laukus –
ten ją suėda
1/3 baltų mažų
kamuoliukų
ir stovi tu
vidury didelio
nieko,
vidury miesto
ar ežero
matai –
šiandien 50%
nuolaida
tylai
išsitrauki kreditinę
ir mąstai
apie tai
koks gražus šis gyvenimas
eilė trumpa
greitai
išmuša čekį
tau jo nereikia
tu pakeliui
į Kanaadą
o lauke –
velniškai lėtai
sninga
gal tūkstantį metų
2008 m.