kaziliunaite_20_koncentracijos „Galvodama šitą pavadinimą, turėjau omeny tokią būseną, kuri mane ištinka rašant daugelį eilėraščių ir kartais žiūrint į pasaulį. Apskritai holokaustas, koncentracijos stovyklos yra siejamos su kentėjimu. Dabar, kai mes gyvename postmodernizmo epochoje, kai viskas yra neaišku, tu gali jausti, kad tavo siela kenčia, kad esi liūdnas, bet tuo pat metu gali būti ir linksmas – visi jausmai yra persimaišę ir išskydę. Žmogus vienu metu nėra joks 100%, labai menkas procentas tavęs yra vienoks, kažkoks procentas kitoks, galbūt 20% dar kitoks. Taip pat ir realybė tampa nebe 100% reali, atsiranda jausmas, kad tai kas vyksta aplinkui yra, kaip budistai teigia, maja (t.y. iliuzija), nes viskas tarsi nėra tikra, viskas keičiasi. Taigi knygoje galbūt atsiskleidžia mano šiek tiek nihilistinis požiūris į dabartį, į tai, kas su mumis dedasi.“ (Aušra Kaziliūnaitė)
„Nuo amžių amžinųjų ant Pergalės bokšto laiptų gyvena
žmogaus sielos atšešėliams jautri būtybė – A Bao A Ku.
Ji daugiausia laiko snūduriuoja ant pirmojo laiptelio ir,
tik žmogui priartėjus, ji paslaptingai atgyja ir ima dulsvai
švytėti iš vidaus.“
Jorge Luis Borges, „Pramanytų būtybių knyga“
UPELYJE ANT KRANTO
tėvo veido mina
dar nesprogo
saulei leidžiantis
eilinę dozę
laivas ieškojo kranto –
visi labai sirgo
ir mirė iš bado,
nes pasibaigė žmonės
o narcizo upelio dugne
tuo metu
tiesė naująjį plentą,
rūko fabriko kaminų dūmai,
sparčiai zujo mašinos
ant kranto
po dailiu kiparisu
sėdėjo senukas –
jo rankos
tvirtai laikė
meškerę
laivas niekad neatplaukė,
nes visi muitininkai mirė,
buvo palaidoti ir
reinkarnavosi
į plūdę
ji ėmė trūkčioti
tai aukštyn
tai žemyn
tai pravirksta
man, regis, užkibo –
kažkas prarijo
ant kabliuko pamautą
pilnatį
ir dabar
spurda
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
20 % KONCENTRACIJOS
STOVYKLA
už lango auga
naktis
ji viena, o
dienų daug
tos, kurias skiria
tik metai,
įrašo
viena kitą
giminės medin
ir nė nenujaučia
koks grakštus
bus kritimas
kai sėdėsim terasoj
apaugusioj
mėnesių kekėm
ir gersim
terasą
kai kitą dieną
vienui vienas
eidamas per
seną sodą
išgirsi baisų riaumojimą
kai už vartų
matysi
skubantį greitosios
automobilį
pagalvosi, kad čia
žymiai daugiau
žmonių miršta
nei ten –
anapus tvoros
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
SAKMĖ APIE PILĮ, ŽIURKĘ
(GALBŪT JI BUVO NUSTIPUSI),
NAFTĄ IR STALINĄ
kada nors mes
gyvensim namie
ir valgysim žvaigždes
ir suvalgysim visas žvaigždes
na tas
apibarstytas cukrumi
nukelsim visus žvaigždynus
kalbėdami apie meilę
ar tiesą
ir daugiau
naktį nebus kam šviesti
ir karo nebus
ir šiurpo nebus
penkias dienas
tekės baltos upės
mes jas dovanosim vieni kitiems
ir gersim vieni už kitus
prisiminę motinos pieną
kada nors mes
gyvensim namie
ir karo nebus
ir šiurpo nebus
o ir mūsų
nebus
nes mes –
žuvys
karališkai didelės
žuvys
suėdusios savo namus
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
DVIESE
kai seno sodo
sraigės
nuėdė laiko veidą,
o įgula užduso
sugedo krovinys –
delčia
ir naktys buvo
ramios ramios
tik iš mintim apėjusių
paveikslų, kurių
pavidalai nusuko veidus
dar nenupiešti, kažkas
prakalbo – – –
mes stovime miško
vidury
IR –
aš tau pasakojau
kaip žymaus
keliautojo vidurius
meškos
tris valandas?
MES STOVIME
MIŠKO VIDURY
MES ĖDAME
MIŠKO VIDURĮ
MES ĖDAME
VISUS MIŠKŲ
VIDURIUS
ten auga
kruvino riešutmedžio
šešėlis,
kurio paunksnėje prisėda
pailsėt
mirtis
po nuveiktų darbų
jos akyse tiek daug
jos akyse – pasaulis – –
dygsniai, kuriais jos
pritvirtintos
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
POLEDINĖ ŽŪKLĖ
sėdi autobusų
stotelėje –
pro šalį
skuba praeiviai,
važiuoja mašinos
ore siūbuoja
milžiniškas kabliukas
ant jo pamauta viskas
kas buvo
viena po kitos kimba
mašinos
jų žiaunomis
varva milžiniški kraujo
lašai ir
krinta ant
aukso giraičių
kur tūno juodžiausia
naktis
kur vėjui palietus
medelį girdėti tik muzika
ir nė vieno keiksmažodžio
tad
jos spurda ir žiobčioja
kaip šis rytas
prarijęs tave
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
TŪKSTANTIS IR VIENA MIRTIS
vyras prarijo
tiltą,
nuo kurio
nušokusi saulė
kadaise gavo
didžiulį invalidumą
ir dabar
jo pilve –
šeštadienis
tą
šeštadienį
iš žvaigždėto
dangaus
ilgus metus
lankstėme gerves
o kai darbas
buvo jau baigtas,
joms nebeliko
daugiau
kur skraidyti
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
OLIMPINĖS ŽUDYNĖS
kūdikis užminuotas
akim
išlindo iš
dantų pastos
tūbelės
it džinas
jis mums sakė,
kad rytas
kad vakaras
kad lietus
tiesą sakant,
kūdikis
vis valgė ir valgė
bet neaugo visai
o jo šešėlis
nutuko
ir sugėlė
upėtakius,
kuriais jau seniai
niekas nevaikšto
paskui
išėjo į karą –
prie palangės
pastatė kėdę,
lengvai klestelėjo jon
ir
neatitraukdamas akių
žiūrėjo į
pelargonijos
raudoną žiedyną
kūdikis neaugo,
o jo nutukęs šešėlis
išėjo į karą
ir tūkstantiniai būriai
sekė
iš paskos –
tarp jų
buvo ir vasara
jie išėjo į karą
ir daugiau niekada
negrįždavo
gyvi
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
LOTERIJA
miesto bokštai styro
it adatos
į juos kartais
pakelia akis žmonės
sukonstruoti iš
violetinių paukščių
o dangus kartais
leidžiasi naktį
visa tai vyksta
stiklinio tigro pilve
to paties tigro kuris
liepia daktarui nusirengti
o suėdęs jį
stovi prieš veidrodį
ir grožisi
bokštais gatvėmis žmonėmis
sumišusiais su daktaro mėsos
gabalais
paskui tvarkingai
užsisagsto drabužį
kol mes bučiuojamės
laukiamajame
o violetiniai paukščiai
atsiskiria vieni nuo kitų
skraido
sulesa viską
po balta uniforma
viename iš jų
šiuo metu tyliai
gangrenuoja
dangus
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
NULIO UŽTEMIMAS
šis žmogus
pervertas
perėjos ženklu
bet jam neskauda
tylos
ir jai nereikia
pavasario
iš kairiojo atomo
pamažu
lenda rytas –
cigaretės
kava
paukščiai
ir laiko dėlės apkimba
mus
– pėsčiuosius –
skubančius
į bet kur
paliekančius
didelį sapną –
nes –
ei, pilnatie,
tau ant veido
saga
užsisek ją,
prašau
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
PRADŽIOJE BUVO ARBA
ežiai keliavo žemės
paviršiumi
kol pribaigė dieną
iš jos žaizdų bėgo
paukščiai ir laikas
juos žmonės lesino
akimis – gal grūdais –
todėl
dangus šiandien
pilnas
akių
kai užsimerks
nors viena
sugalvok norą
ir jis išsipildys
nes dangus –
demonas, o
demonai
myli savo
vaikus
ir jei
kraujuosi paukšteliais
ir jei kraujuosi
paukšteliais
netylėk
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
ELEKTRA, LAIDAS, ROZETĖ,
KIŠTUKAS, VAIKAS IR ELEKTRA
pasiekus upės žiotis
vyruko veidas – žiaunos
čia upė
nemoka plaukti –
nuosavas vanduo
patenka jai į nosį,
burną,
ausis;
dusina
tai mūsų pasaulis --
didelis žaidimas
kryžiuočio narve.
taip, jis taip pat neša
savo kryželį, tad
melaginga sakyti,
jog nusižengta taisyklėms.
taip, ant kryželio
prikaltas tenisininkas.
jis spurda, dievulėliau,
kaip spurda.
vaikinas iš reklamos skyriaus
glosto blondinės koją.
jis kyla vis aukščiau
ir aukščiau –
tai rytas,
auksinė aušra,
šis tas magiško.
mes dar turime laiko.
bet kas iš to -- jis slenka lėtai
koridoriumi, atidaro duris,
uždaro duris, pakelia klozeto dangtį,
šiek tiek pasilenkia, vemia.
to pono galvoje yra
muzikinė dėžutė,
kurioje sukasi įtrauktas balerinos pilvukas.
ir jei visgi paklaustum --
ne, ji nešoka.
tik sukasi. SUKASI SUKASI.
tai mūsų pasaulis --
didelis žaidimas, kuriame
esam dviakės.
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
PASLAPTIS
utitipo gavo atostogų
paliko žmoną ir
žmonos meilužį
sumokėjo baudą
už laiku neapmokėtą
kitą baudą
ir ištranzavo jeruzalėn
ten gėrė ir valgė gausiai
vėliau pajuto tuštumą
ir ėmė praktikuoti kūno marinimą
jo laukė
prasmingas gyvenimas?
niekas jo nelaukė
tad praėjus dešimčiai metų
jis apleido šį miestą
ėjo keliu
klausėsi pro šalį
važiuojančių mašinų
įsiklausė
ir netgi išgirdo
jų dainavimą
kaip kadaise jūreiviai
utitipo prisėdo
ant akmens
prie asfalto
ir rašė dainas
ir parašė tūkstančius
dainų
kurios iki šiol skamba
tuose kraštuose
paskui viską perkando
grįžo namo
ir niekada niekam nepasakojo
apie audrą
sudužusį laivą ir
salą
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.
OZYRIO TEISMAS IR KITI
MENKNIEKIAI
ant vienos musės
tupėjo dievas, o
ant kitos musės
irgi netupėjo niekas
todėl
abi sumanė
parungtyniauti
netoliese
kaip tyčia
vyko neturėjimo
varžybos
o musės –
realūs pretendentai
į prizą
ant svarstyklių
užropojo musė,
ant kurios tupėjo dievas,
ir musė, ant kurios tupėjo
ne dievas
o katra iš jų laimėjo
senovės raštai
nutyli
aišku tik viena –
pavasaris buvo
ir net
tris tūkstančius
aštuonis šimtus
kartų
Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla: poezija. K.: Kitos knygos, 2009.