Skaito autorius
Iš versmės man atnešk tą mėnulį
Gaubė tylą sidabro drobulė.
Uodas baidė palėpėj kregždes.
Kibiruos tu nešei po mėnulį
Ir po kojomis laistei žvaigždes.
Pirkioj tykiai varvėjo rožančius
Su motulės maldų dusuliais,
O mergystė netilpo užančiuos,
Rodės, ims ir visa prasiskleis.
Sujudėti – ir sapno netekti –
Nedrįsau ir dusau svaiguly.
Ir buvai lyg sapne man tą naktį
Taip arti…
Taip be galo toli
Ir po to, kai atskyrė rytojus,
Kai pakando rūtelę šalna –
Man visur, visada tu kartojies,
Tos nakties mėnulio nešina.
Bals išbals mėnesienų drobulės.
Gervės Grįžulo Ratuos girgždės.
Iš versmės man atnešk tą mėnulį
Ir supilki stiklinėn žvaigždes.
Iš eilėraščių ciklo „Ilgesys – ta giesmė“ (1957).
Šis ciklas, pavadintas „Lyrika“, 1957 m. buvo paskelbtas LRS žurnale „Pergalė“.