GYTIS NORVILAS
Orumas po paparčiu
o paršelis raudonas kmynais ištrintas imbieru kalendrom
bazilikais česnakais ugnim ugnim ir ugnim ir moterim –
visko verta šypsena – ugnies ištempta – svilinant
visi dvylika sėda prie stalo:
1. kaimynas baigęs filosofiją marksizmą geriau išmanantis
nei moteris 2. šiltnamių vedėja 3. valkatų vadybininkė 4. žvejys
5. moteris kibiro skersmens akiniais 6. susuktas kilimas
7. garažo raktai 8. žalio stiklo butelis 9. užkandis
10. neoninis rožinis „kaip gyveni“ 11. bučiniai – pasmeigiu juos
šakute ir prispaudęs koja nugremžiu ant švytinčio parketo
12. peilis – tas kuris išduoda
visi kaip vienas… visi dvylika…
viskas vyksta tvarkingai… teisingai… vyksta
nesvarumas… bedantis virbą išilgai kūno nuo viršugalvio iki kirkšnių…
stangrėji kaip kaitroj sukamas bankuchinas – Babelio bokštas iš Breigelio
čirški kaip ant iešmo tas besišypsantis
žiūrintis nuo stalo į tankiai varstomas duris į besirenkančius
išeinančius ir amžiams išėjusius kažkur matytus kažką
veblenančius šešėlius dėmes dėmeles išskydusias erdvėje
slenkančias pro geltonos staktos triumfo arką – sterilią Europės pažastį
„kaip gyveni“ – bučiniai – pasmeigiu juos šakute ir prispaudęs koja
nugremžiu ant švytinčio parketo
viskas vyksta tvarkingai… teisingai… vyksta
laikrodžiai žiūri į akis – ten tamsu – pasmeigiu juos šakute – nenusigremžia
išsaugojau orumą garbę šiek tiek oro plaučiuose
mane jau riša prie kėdės raudona šokdyne
nustumia su visa kėde į kampą po nukarusiais kambarinio paparčio lapais –
gamta visų namai –
visi dvylika šoka ratelį – ratelis prakąsto obuolio formos
apžiojęs tos gumos galą šypsausi – priverstas šypsotis –
„kaip gyveni“ – noriu bučiuotis
viskas vyksta tvarkingai… teisingai… vyksta
tartum būtum nutrintas nuo stalo paviršiaus
Papranašavimai ant Milošo knygos viršelioIšmok nuspėt gaisrą minutė minutėn,
paskui padek savo namus, kad pateisintum pranašystę.
Č. Milošas
sėdžiu prie kavinės stalo: „Mums visiems blogai baigsis…“
tarsteliu ir nusišypsau lyg prapjautas apelsinas
katė užbėgs už akių autobusui
moteriai iš bado valgančiai lūpdažius
be perstojo veidrodžiais sūkuriuos dūmai
jie taps atvira pornografija
varnai krankdami lankstysis lig žemės
vėjai neberas smilgų
vilkai išpjaus ištisus miestus
apvaisins kelias moteris ant La Skalos scenos
kriminalinės kronikos praneš:
„Miesto burmistras išžudė visą administracinį centrą…
žiurkėms barstydamas barbitūratus“
iškirs visą magnolijų alėją ir pastatys elitinės spermos banką
gersite draugų kraują kaip rytinę kavą romiai parūkant
saulė nebetilps į vaikiškas smėlio formas
nebejausite alkio – alkis medžios jus
užaks moterų vaginos
sujautės net šūdmusės flirtuojančios ant tvarto durų
lėktuvai nebekris – dings užkalnėse žydinčių aguonų laukuose
susitraukę į juodąsias dėžes
milžiniški indėnai atvirais pilvais jomis žais kauliukais
iš paskutinės Lakotos erelio plunksnos
kaštonai bombarduos vaikų darželius jau gegužį
guliu po stalu (gulim jau keliese): „Mums visiems blogai baigsis…“
tarsteliu ir juokiuosi atvira gerkle spjaudydamas dantų sėklytes
tėvai vos užgimusius vaikus veš į miestų aikštes
su lentelėmis pakaklėse:
„Palankiomis sąlygomis keičiamas į dulkių siurblį“
fotografuositės nuodėgulių iečių miškų fonuose
žemė taps plokščia ir atmerks vėžlio akis
iš kurių išsiverš ugnikalniai
Gedimino pilis prasmegs skradžiai – esu tai sapnavęs
paaukota mergina iš tranšėjos pakils švytinčiu geltonu dėžiniu aitvaru
prisikels Kopernikas stos dvikovon su Koperfildu
Kopernikas pasikars ir ilsėsis ramybėje
šventikai lipdami sraigtiniais laiptais į sakyklas
nuolat dings be pėdsakų –
liksit neišteisinti amžinosios meilės nepasveikinti
nepaguosti nesutaikyti žvilgsnio nepaglostytais viršugalviais
pasmerkti dar pabūti šioj pasaulio kapsulėj
be palaiminimo išlošti porceliano unitazą
gaisrininkai kortomis praloš visus vandenis
visą įrangą smėlį raudoną spalvą –
užsiliepsnos ežerai
viltis bus paimta įkaitu
(jis išperkamas tik savo galva –
manai esąs geras derybininkas – galįs pasiūlyti vištų?)
ir išmesta į krantą lyg banginis
pajuodę vaikai šturmuos bankus
ir pijokaus ištisus 2000 metų
šaligatvių plytelės išnykusia kalba veblens
vienintelę frazę: „Are you looking for trouble?“
(dabar dar galima ir išversti: „Ar jūs laukiat traukinio?“)
įsiutę ornitologai tinklais išsmaugs visą Ventės ragą –
tobula instaliacija – už ją bus įteikta Šnobelio premija
pranašystės liks tik pranašystėmis –
nebebus kam jų patikrinti
mirties medžioklė su varovais bus
įtraukta į olimpiadinių sporto šakų sąrašą
miškai virs bankų sąskaitomis
tavo – vilkauogių raš(k)ytojau – knygoms leisti
apie nevykusią vaikystę etc.
(jos neatsikratysi kaip rankos paspaudimo –
tai tavo pasas)
dabar apsidairyk aplink – žvilgtelk į save veidrody – esi melsvas dūmas –
vienoj rankoj kruvina gitaros styga – kitoj revolveris – plazda banknotų vėliavos –
mirksi švieselės – apsauginiai kruša kasininkes – esi persišvampęs pajuodęs
esi banke esi jau 2000 metų banke – tuštumos ertmėse – o šypsena Budos –
prisėsk ant juodosios dėžės – užtūpk – išperėk naikintuvą
Vasaros žaidimai: valgomas – nevalgomas
vidurvasario vaikai spygliuose dulkių grybienose
po pušim ant šaligatvio
(šaligatvis išsiklaipiusiom kanopom
žlegsi čaižiai brūžinasi plytelės užmynus
lyg užstumiamos kapo plokštės)
virš – ant šakų – penki laukiniai besikuičiantys karveliai
snapais besibadantys venas veliantys plunksnas sparnus praskečia
įtraukia kaklus prisimerkę kaišioja liežuvėlių kirmėles –
išsitaiso grifų stotais penki laukiniai karveliai
vidurvasario vaikai spygliuose dulkių grybienose
mėto viens kitam šaligatvio plytelę
– ledai. ledai. braškė.
Poetie~riaus moters ritualas
kas vakarą patikrinti ant lovos atramos nutūpusio silueto pulsą –
jei įmanoma – jį palaikyti
nuo nosies žemsiurbės nuimti akinius – juos saugiai padėti
tarkim ant televizoriaus ar po kalėdine eglute (niekad jos nenupuošti)
rytą jie bus dovana prilygstanti dievo malonei
– didžiausias košmaras – sapnuoti bedūžtančius akinius:
stiklus juodo kaulo rėmus besiskėčiojančius
lyg besiporuojančios gervės
jau geriau dužtų širdys pasauliai buteliai sprogtų gamyklos
tarp lūpų įsprausti molinį švilpuką su avino galva
švilpesių skaičius – 4 kartai per minutę – gyvas!
– idealus bėgančios sraigės pulsas
jei apžėlęs – pakedenti plaukus
jei dar nevirtę vijokliais sliekais gyvatėm atomine grybiena
plaukai – praeities liudininkai nesinaudojantys tylos prezumpcija –
įrodymai akivaizdūs – sulipę pilni pušų eglių ir kitų moterų rankų
atodūsių pabirų žodžių
nepasiskųsi – buvai nupušęs pušinėjai tiesiog gaudei pušį
bėgančią per upės krantų nejungiantį tiltą
diskutavai apie visus pasaulio poterius:
neaplenkei nei „tėtuši ar mūsų“ nei „laba diena marija“ nei „sveika manija“
„tikiu dievą nupušimą“ nei „hare dar romo“ anei „hario dar porterio“
geriausias advokatas – miegas
kuris posėdyje niekada nedalyvauja – – –
