Asta Skujytė 2008 m. baigė Pasvalio P. Vileišio gimnaziją. Šių metų 40-ajame Respublikiniame jaunųjų filologų konkurse už savo poeziją buvo apdovanota paskatinamuoju raštu.
Laiko nubrozdintas veidas
savarankiškai veikia
tik valgant ar kalbant
per vienintelį laidininką
Liko tik nublukęs Jėzus
ir nespalvota Marija
Draugai ir kaimynai
memento mori bastijonų
glostantys stiklinį karoliuką
Ir matys Jėzų ir Mariją
Knygos buvo jo svaigalai
Jo aukščiausias dvasinės palaimos taškas
Vadovės patarėjos meilužės
Draugės gundytojos ir ganytojos
Jam nereikėjo žmonių
Troško tik gerti į save
Skaitant įpūsti jam gyvybę
Ir svaigo nuo stipraus celiuliozės vyno
Kai kiti ėjo mokslus
Gatvės universitetuose
Skaičiuodami randus veide ir širdyje
Ir tyliai pavydėdami
Kuris vėliau tapo šizofreniku
Nes kaimynai taip nusprendė
Po jo dialogo su knyga
jos siekius ir mintis
po nikeliuotais ir cinkuotais puodais
ir jų meilės vaisiaus išaugtais drabužiais
jaunyste kliedintys niekučiai
Ir nuotraukos su pavogtu laiku
Nors siela reikalauja peno
Sadistinių polinkių neturinti šeimininkė
prekybos centro akcijų lankstinukais
ir dėmesio trokštantis.
Ir nervinantis mano jautrius,
pasaulį dėliojančius pirštus.
Susirink savo žaislus
ir nesipainiok po kojomis!
Nebarstyk duonos trupinių,
kad vieną dieną grįžtum –
Kaip Hamletas. Kaip Abelis
Iš Bairono arba Šekspyro dramų.
Vis tiek tavęs aš negirdžiu.
saldainių popierėlių
ištirpsta ir vaidinimo didingos scenos.
Buitis tik pasilieka.
Tik rutina ir tyli prievarta gyventi.
platų, aštrų peilį nuo virtuvės stalo.
Romantika kasdieniniam fone.
tik paprasti virėjai,
jie sprendžia klausimus
toks pat kaip kraujo.
kuriems beldžiant į galvą
myli metalinius pinigus
(nes jie vėliau tampa popieriniais),
graibsto plieno moteris.
Kraujas nebeturi reikšmės.
apie stiklinį kalną.
su paukštiška koja.
pražysta ugnelėmis.
voratinkliais veiduose.
piligrimai debesys.
Sūpynės iš mėnesienos kasų.
Dangiška upė, skalaujanti kojas.
Sidabrine šviesa švytintis veidas.
Gerklėj numiršta rauda.
Seku paskui Šeimininką
iki pat savo dienų pabaigos.
sidabrinės sūpynės iš
ištirpusi dangiškoji upė.
Kai Šeimininkas pasakys,